Gelianti poezija

LTRecenzijoje aptariama poetės Liūnės Sutemos (Zinaidos Nagytės-Katiliškienės) eilėraščių rinktinė „Sugrįžau“. Pažymima, kad ji yra išskirtinė dėl to, kad po septyniolikos metų išleista visa poetės, priskiriamos „bežemių" generacijai, kūryba. Pabrėžiama, kad savo poezijos rinktines jau nuo 1992-ųjų kūrėja sudarinėja pati ir tai daro labai reikliai. Pažymima, kad į šią rinktinę kūrėja įtraukė tobuliausius eilėraščius iš visų ankstesnių septynių rinkinių: debiutinio „Tebūnie ta rytum pasakoj" (1955), „Nebėra nieko svetimo" (1962), „Bevardė šalis" (1966), „Badmetis" (1972, Vinco Krėvės litera tūros premija), „Vendeta" (1981, Lietuvių rašytojų draugijos premija), „Graffiti" (1993), „Tebūnie" (2006). Konstatuojama, kad išeivių poetė rinktinę „Sugrįžau" papildė naujais kūriniais (17 eilėraščių), sudėtais į skyrių „Po „Tebūnie". Autorė pabrėžia, kad skaitant rinktinę „Sugrįžau" ryškėja Liūnės Sutemos poetinio pasaulio formavimasis, augimas ir savitos stilistikos suradimas, didėjanti atsakomybė už parašytą žodį. Recenzijoje atskleidžiama turinio ir stilistikos kaita, temų įvairovė ir meniniai jų sprendimai, eilėraščių temų sąsajos su skaudžia rašytojos asmeninio gyvenimo patirtimi, aptariama rašytojai svarbi krikščioniška pasaulėjauta ir vėliau ryškėjantys rytietiškos filosofijos atgarsiai. Plačiau sustojama ties Liūnės Sutemos poezijos vizualumu ir egzilio patirties atspindžiais, neįveikiama įtampa tarp „sava ir svetima“. Konstatuojama, kad pamatinė poetės vertybė yra būtent kūryba.

ENThe review discusses the selected poems “Sugrįžau” [I Have Returned] by Zinaida Nagytė-Katiliškienė (pseudonym Liūnė Sutema). The book is exceptional by the fact that after seventeen years it contains all works of the poet who is attributed to the so-called landless poets’ generation. The reviewer emphasises that the poet has been compiling the collections of her verses herself since 1992 in a very exacting manner. The poet included her most perfect poems from all previous seven collections: the debut collection “Tebūnie tarytum pasakoj” [Be It as in a Fairy Tale] (1955), “Nebėra nieko svetimo” [Nothing Is Alien Anymore] (1962), “Bevardė šalis” [Nameless Country] (1966), “Badmetis” [Famine] (1972, Vincas Krėvė Literature Prize), “Vendeta” [Vendetta] (1981, Lithuanian Writers’ Society Prize), “Graffiti” (1993), “Tebūnie” [Let It Be] (2006). The exodus poet supplemented the collection “Sugrįžau” with new poems (17) under the heading “After “Tebūnie”. The author notes that the selected verses “Sugrįžau” brings to light the formation of the poetic world of Liūnė Sutema, her growth and founding of original style as well as increasing responsibility for the written word. The review reveals the change in content and stylistics, the diversity of topics and their artistic solutions, the connections of poem topics with the painful experience of the writer’s personal life, discusses the Christian attitude which is important for the writer and the emerging reverberations of Eastern philosophy. Visuality of Liūnė Sutema’ poetry and the reflections of the exile experience as well as the insurmountable tension between “own and other” are more widely discussed. The underlying value for the poet is namely creation.