Wizerunek Wileńskiego okręgu Armii Krajowej w podręcznikach szkolnych na Litwie, w mediach na Litwie oraz w wypowiedziach polityków litewskich

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygų dalys / Parts of the books
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
Wizerunek Wileńskiego okręgu Armii Krajowej w podręcznikach szkolnych na Litwie, w mediach na Litwie oraz w wypowiedziach polityków litewskich
Alternative Title:
Vilniaus apygardos armijos Krajovos (Armia Krajowa) įvaizdis Lietuvos mokyklų vadovėliuose, žiniasklaidoje ir politikų pasisakymuose
Authors:
Wołkonowski, Jarosław
In the Book:
Lietuvių-lenkų santykiai amžių tėkmėje: istorinė atmintis. P. 238-254.. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009
Subject Category:
LT
Kariuomenė / Armed forces; Mokykla / School; Viešoji nuomonė / Public opinion; 1940-1990. Lietuva okupacijų metais; Lietuva (Lithuania); Valkininkai; Vilnius. Vilniaus kraštas.
Summary / Abstract:

LTLietuvos mokyklų vadovėliai, žiniasklaida ir politikai savo pasisakymuose pateikia Vilniaus Apygardos Armia Krajowa kaip struktūros, kuri žudė lietuvius, įvaizdį. K. Garšva kaltina Vilniaus AK netgi vykdžius lietuvių genocidą. Lietuvos mokyklų vadovėliuose minimi nuo 200 iki 500 lietuviai, kuriuos nužudė Vilniaus AK. Kai kurie autoriai (prof. Tyla, dr. A. Anusauskas, D. Kuodytė) tvirtina, kad AK daliniai vykdė lietuvių civilių gyventojų žudynes, neminėdami nei tų žudynių datų, nei vietų. Tokie priekaištai juodina AK kareivius. Tikslingai nuslepiami duomenys apie įvykusias lenkų civilių gyventojų žudynes. Priekaištai apie AK, tiek kartu su sovietais, tiek atskirai vykdytą kaimų deginimą neturi pagrindo. Vilniaus Apygardos AK daliniai kaimų nedegino nei savarankiškai, nei bendrai su kuo nors kitu. Tai yra akivaizdžios Lietuvos autorių, kurie sudarė aukščiau minėtus vadovėlius, klaidos. Žinomo lenkų-lietuvių santykių tyrinėtojo knygos pašalinimas iš lenkų bibliotekų Lietuvoje diskredituoja Lietuvos švietimo atstovus, o tokie metodai primena viduramžius.Kai kurių Lietuvos mokslininkų (R. Ozolas, J. Dringelis) priekaištai dėl lenkų ketinimų po karo okupuoti Lietuvą yra absoliučiai klaidingi. Lenkijos emigracinė vyriausybė vienintelė tarp antihitlerinės koalicijos narių reikalavo, kad pasibaigus karui Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija - būtų nepriklausomomis valstybėmis. Lietuvos vadovėliai šį faktą nutyli. 1945 metų pavasarį OIkienniki (Valkininkų) apylinkėse pirmą kartą susitiko AK daliniai su lietuvių daliniais. Po to susitikimo buvo sutarta keistis informacija vieniems su kitais apie sovietų pasalas ir sovietų karinių pajėgų judėjimą. Po kelių savaičių tose apylinkėse AK dalinys padėjo lietuvių daliniui kovoti su sovietų pasala. Tačiau apie tai Lietuvos mokyklų vadovėliai nerašo.

Subject:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/22565
Updated:
2026-03-25 16:24:43
Metrics:
Views: 23
Export:
Download