Emocinių ryšių ypatumai ugdant ankstyvojo amžiaus vaikus globos įstaigose

LTSpecifinė institucinė ir edukacinė realybė globos įstaigose sąlygoja ne tik emocinę kūdikių raidą, bet ugdymo metodus, formas, turinį. Kūdikių namų auklėtiniai – tai ypatinga specialiųjų poreikių vaikų grupė, kurios psichosocialinę raidą labiausiai trikdo patiriama emocinė deprivacija. Tikslingai suorganizuotas edukacinis procesas leistų plėtoti siektinas kūdikių emocijas, bei pedagoginių priemonių pagalba veikti neigiamų (edukacine prasme) emocijų raišką. Vaikų elgsenos stebėjimo ir identifikuotų emocijų raiškos duomenų analizė rodo, jog ankstyvajame amžiuje gali būti plėtojamos kognityvinių emocijų (susidomėjimas, nuostaba) sąlygota elgsena (nekantrumas, smalsumas, dėmesio sukaupimas) kai tuo tarpu bazinės emocijos (nerimas, liūdesys, pyktis) pedagoginiam poveikiui išlieka rezistentiškos. Kūdikių namų auklėtinių emocinės būklės analizė atskleidė, kad vaikai, netgi augdami globos institucijoje, pasižymi emocijų raiškos įvairove. Globos įstaigų auklėtinių emocijos ne visuomet yra būdingos šio amžiaus vaikams, augantiems šeimose. Nerimo, pykčio, liūdesio emocijos, homeostatinė emocinė būklė kūdikių namų auklėtinių yra ryškesnės negu vaikų, kurie auga šeimose. Emocinės būklės stebėjimo rezultatų lyginimas iki ir po eksperimentinio poveikio leidžia teigti, kad emocijų raiškos kaita edukacinėje aplinkoje galima. Akivaizdu, kad pedagoginis poveikis neveiksmingas mažinant nerimo emocijas, nes įvairiame amžiuje psichiniai kūdikio poreikiai yra tenkinami arba netenkinami (neugdomi), o edukacinė aplinka turėtų garantuoti patenkintų psichinių poreikių plėtotę. [Iš leidinio]

ENThe reality of care institutions affects the methods, forms and content of the institutional care provided and therefore also the emotional development of the children in them. They are a particular group of special needs children, whose psychosocial development is greatly affected by emotional deprivation. A well-organised educational process would enable these children’s desirable emotions to develop, with pedagogical assistance available to help overcome the negative emotions. Analysis of children’s behaviour and emotions shows that in early childhood there can be a development of behaviour such as impatience, curiosity, concentration that is affected by cognitive emotions (interest, surprise), while at the same time certain fundamental emotions (anxiety, sadness, anger) remain impervious to pedagogical influence. Young children growing up in children’s care institutions display a range of emotional expressions that is not always typical of children of a similar age growing up in families. Anxiety, anger and sadness and a homeostatic emotional state are more pronounced in children in children’s care institutions than for children growing up in families. Result of comparison emotional states before and after experiments show that change of emotional expression in an educational environment is possible. It is evident that pedagogical influence is not effective in reducing feelings of anxiety, because at any given age a child’s psychological needs are either being satisfied or not being satisfied (developed), despite the best efforts of the educators to satisfy these needs. [From the publication]