Vilniaus multikultūriškumas ir nūdienos lietuvio tapatybės paradoksai

LTNūdienos Lietuvos kultūrologai vis dažniau išskiria tą lietuviškos tapatybės būseną, kuri susijusi su Lietuvos visuomenės orientacija į buvusios LDK ekonominq, politinę ir kultūrinę erdvę. Į tai yra atkreipęs dėmesį Virginijus Savukynas. Anot jo, istorikai jau seniai ėmė kalbėti ir rašyti, kad LDK palikimas nėra vien tik lietuvių kalba rašytas. Kaip savo palikimą pradedama suvokti ir kitomis kalbomis parašytus kūrinius, į mūsų akiratį įtraukiama kitų LDK gyvenusių tautų kūryba. Noriu pasvarstyti, kaip galima būtų pasiremti ir ar bandoma pasiremti konstruojant tokią tapatybę Vilniaus multikultūriškumo faktu? Mentalitetų tyrinėtojai seniai atkreipė dėmesį, kad tapatybės formavimasis yra neatsiejamas nuo istorinės kultūros. Čia bendrąja prasme istorinė kultūra suprantama kaip istorijos, istorinės atminties (sąmonės) ir paveldo samplaika. Be abejo, svarbiausias istorinės kultūros sandas yra istorinė sąmonė arba atmintis, lemianti istorijos kaip mokslo bei kultūros paveldo raišką. Istorinė atmintis ne tik išreiškia tam tikrą visuomenės sąmonės būklę, bet ir tampa visuomenės permainų varikliu. Ji aktyviai veikia visuomenės ūkinę, kultūrinę, politinę ir valstybinę raišką, daugiau ar mažiau lemia asmenų ir visuomenės grupių politinį elgesį. Vilnius, skirtingai nuo kitų Lietuvos miestų, istorinėje atmintyje pasižymi savo sakralumu ir šiuolaikinio lenko bei lietuvio sąmonėje dažnai yra mitinė vieta. Vilniaus ypatybė gal būt yra tai, kad, daugiausia intelektualų pastangomis, jo praeitis, buvo ir yra siejama su vos ne idealiu tautų sugyvenimu.

ENToday's Lithuanian culturologists more often distinguish the state of Lithuanian identity, which is related to the orientation of Lithuanian society to the former GDL’s economic, political and cultural space. Virginijus Savukynas has drawn his attention towards that. In his opinion, the historians have long started to speak and write that heritage of the GDL is not just written in Lithuanian. How to begin to understand the heritage and works written in other languages, our outlook includes other creative works of people who lived in the GDL. I want to think about how it would be possible to refer to and whether there is a try refer to during the construction of such identity by fact of Vilnius’ multiculturalism? The researchers of mentalities pointed out long ago that the formation of identity is inseparable from the history of culture. Here, in common sense, historic culture is understood as a combination of history, historic memory (consciousness) and heritage. Of course, the most important component of the cultural history is historic consciousness or memory, determining the expression of history as a science and cultural heritage. Historic memory does not only express a certain state of consciousness of society, but also becomes the engine of society changes. It influences the public economic, cultural, political and state expression actively, more or less determines the political behavior of individuals and groups of society. Unlike other cities in Lithuania, in historic memory Vilnius is distinguished by its own sacredness, and is often a mythical place in sense of contemporary Polish and Lithuanian. Perhaps, the feature of Vilnius is the fact that mostly, through the efforts of intellectuals; its history was and is associated with almost a perfect harmony between nations.