"Greta pradžia ir pabaiga..."

LTStraipsnyje apžvelgiami asmeniniame archyve likę A. Maldonio tekstai, kurie liudija poeto gyvenimo dramą, dėl istorinių aplinkybių užspaustas jo galimybes, viešumoje nerodytus kitokius tekstus, kūrėjo moralinę savistabą, rankraščiuose vėl ir vėl grįžtant prie skaudžių ne tik jam pačiam, bet ir visai Lietuvai epizodų. Archyvas leidžia susipažinti su dar nespausdintais jaunystės eilėraščiais ir jau nebeužbaigtais paskutinių metų kūriniais. A. Maldonio archyve išlikę nebaigtos „Didžiosios autobiografijos", turėjusios išsamiai aprėpti viso jo gyvenimo istoriją, fragmentai, rašyti paskutiniais dešimtmečiais, gali būti savotiškas poeto gyvenimo autokomentaras, deja, toli gražu nebaigtas ir apimantis tik jaunystės metus. Tie fragmentai šiek tiek plačiau paaiškina A. Maldonio biografijos pradžią, kuri daug ką nulėmė tolesniame gyvenime. Archyvo tekstuose A. Maldonis išlieka ironiškas ir autoironiškas, negražinantis savęs ir nesistengiantis bet kuriuo atveju pasiteisinti. Atskiruose poeto archyve likusiuose lapuose esama ir daug bendresnių fragmentiškų įrašų, galėjusių virsti tobulais egzistenciniais A. Maldonio verlibrais. Kai kurie iš jų dar išsaugojo pirmykštės, kartais folklorizuotos žmogaus ir gamtos harmonijos atspindį, tačiau ypač paskutiniais dešimtmečiais varijuojama vienišumo, savo gyvenimo beprasmybės, nuovargio tema. Paskutinis A. Maldonio ketureilis "Kiek yra, tiek užteks... ", rašytas dieną prieš staigią mirtį, jau buvo spausdintas pomirtinėje jo knygoje "Už saulėlydžio". Priešpaskutinis poeto eilėraštis pažymėtas 2007 rugsėjo 23 diena, kai gyventi jam tebuvo likę dvi savaitės.

ENThis article surveys A. Maldonis’ texts from his personal archives that testify about the drama in poet’s life, his potential which was suppressed by historical circumstances, other kinds of texts not displayed in public, moral introspection of the author by constantly returning to episodes in his manuscripts that were painful not only to himself, but also to Lithuania. The archives provide an access to the poems from his youth that have not been printed yet and incomplete works of his last years. Incomplete Didžiosios Autobiografijos, which had to fully cover the whole story of his life and passages written in the last decades, remaining in the archives of A. Maldonis could be a kind of auto-commentary, unfortunately, it is far from being complete and covers just the youth years. These passages provide a little bit more explanation about the beginning of A. Maldonis biography, which had a significant impact on his later life. In the texts from archives A. Maldonis remains ironic and self-ironic, unvarnished and not seeking to justify himself in any way. Some pages that remain in the archives of the poet contain more general, fragmentary entries which could have become perfect existential free verse of A. Maldonis. Some of them have sustained the reflection of primal and sometimes folklorized harmony between human and nature, but especially in the last decades the theme of loneliness, vacuity of his life and weariness is recurrent. A. Maldonis’ last quatrain “Kiek yra, tiek užteks..”, written one day before his sudden death, was printed in his posthumous book Už Saulėlydžio. Poet’s penultimate poem was noted on 23 September 2007 when just two weeks were left for him to live.