Man atrodo, aš jį nužudžiau

LTRecenzijoje aptariamas Sigito Parulskio romanas "Murmanti siena", kurį 2008 m. išleido leidykla "Baltos lankos". Anot recenzijos autorės, romane pasakojama vienos giminės, kurios palikuonis yra Adolfas, kelių kartų istorija, apimanti visą XX a. lietuvių tautos dramą: karų peripetijas, holokaustą, partizanus, trėmimus, sovietmečio nomenklatūrą ir laisvės šmėklą. Į didįjį pasakojimą įterpiami ir paties Adolfo nelaimingos meilės ir (ar) ligos vingiai, lydimi keturiasdešimtmečio krizės. Nemažai jėgų paskirta lietuvių ir kitataučių, ypač žydų, santykiams, bandoma teoriškai išvedžioti, kodėl lietuviai pastarųjų nemėgsta. Recenzijos autorė teigia, kad romane esama nemažai gyvų dialogų, tačiau visi veikėjai kalba viena kalba ir turi vieną gyvenimo filosofiją, iš formos ir turinio atpažįstamą visuose S. Parulskio raštuose. Recenzijos autorė išskiria kelis, juos nuomone, būdingiausius S. Parulskio romano (ir apskritai visų jo tekstų) bruožus: erotizavimą visame kame, vulgarybių gausą. Ji teigia, kad romanas būtų labai parankus psichoanalizei ir feministinei kritikai. Recenzijos autorė daro išvadą, kad romano didžiausias trūkumas – už teksto stovintis, vargstantis ir su romano pabaiga niekaip nemirštantis autorius.

ENThe review deals with the novel Murmanti siena (en. The Mumbling Wall) by Sigitas Parulskis, published in 2008 by Baltos lankos. According to reviews by the author, the novel tells the story of few generations of one family, Adolph being its descendant, while covering all the drama of the Lithuanian nation of the 20 century: war troubles, Holocaust, guerrilla warriors, the deportations, the Soviet nomenclature, and the ghost of freedom. The big story is injected with turns of unrequited love and/or illness of Adolph himself, followed by his middle-age crisis. Much attention is allocated to the relations of Lithuanian with foreigners, especially Jews, and attempts are made to theoretically ratiocinate why Lithuanians do not like them. The review author concludes that the novel contains quite a number of vivid conversations, however all its characters speak the same language and have the same philosophy of life that is identifiable from the form and content of all S. Parulskis’ writings. The author of the review identifies the following features as the most characteristic to this novel (and to all the texts, in general) of S. Parulskis: erotization, abundance of vulgarism. She argues that the novel could be very handy for psychoanalysis, and feminist criticism. The author of the review concludes that the major weakness of the novel is the author standing beyond the text, struggling hard and never dying as the novel ends.