LTBaudžiavos laikais Lietuvoje dvarininkai savo vaikus mokydavo namuose, samdydami mokytojus, arba siųsdavo juos į Europos universitetus ir koledžus. Valstiečių vaikai neturėjo galimybių mokytis. Tėvai juos mokė dirbti įvairius žemės ūkio darbus, amato – žinomi meistrai, o tarnauti dvare – dvarininkai. Ne išimtis buvo ir mūsų Paliepio seniūnijos kaimų valstiečių vaikai. XVII–XVIII a. prie katalikų bažnyčių buvo kuriamos parapinės mokyklos miestiečių ir kaimiečių vaikams. Jose buvo mokoma tikėjimo pradmenų, skaityti ir šiek tiek rašyti. Artimiausios parapinės mokyklos minimos Panemunyje 1777 m, Žiobiškyje – nuo 1853 m. Vėliau, carų laikais, švietimo sistema buvo pertvarkoma. Vadovaujantis Rusijos švietimo nuostatais, buvo kuriamos valdinės rusiškos mokyklos. Dar kurį laiką kai kur veikė ir parapinės mokyklos. Po 1863 m. sukilimo nevaldinės (parapinės) mokyklos buvo uždaromos. Mokyklose buvo mokoma tik rusų kalba, dirbo mokytojai rusai, taikytos fizinės bausmės, imtas mokestis už mokslą. Panemunyje 1865 m. buvo įkurta valdinė trijų skyrių mokykla. Joje mokėsi aplinkinių kaimų vaikai. Dažniausiai jie lankydavo tik vieną skyrių ir mokydavosi vieną žiemą. Uždraudus lietuvišką spaudą, ėmė kurtis slaptosios mokyklos. Vaikus kaimuose ir miesteliuose namuose mokė raštingesni šeimos nariai arba daraktoriai. Šie vaikščiodavo po valstiečių namus ir mokydavo vaikus, todėl Rusijos valdžiai buvo sunku juos susekti. Žiobiškyje slapta mokė bajorė Ona Zagurskaitė, kuri 1883 m. buvo valdžios susekta kaip knygnešė. Panemunyje mokė Konstancija Lūžaitė, kurią globojo Panemunio dvaro ponia Elzbieta Krasicka.