Filosofija ir jos riteriai

LTDarbe yra recenzuojama Algio Mickūno ir Arvydo Šliogerio monografija ,,Filosofijos likimas“. Recenzijos autorė retoriškai svarsto klausimą, dėl kokių priežasčių kilo sumanymas leisti dviejų ryškių individualybių bendrą veikalą, kuriame aiškiai galima atskirti skirtingų autorių stilistiką ir monologinį kalbėjimą, vietoje dviejų atskirų monografijų. Vis dėlto knygos vienovę liudija abiejų autorių rašymas iš fenomenologinės perspektyvos bei jų noras lyg kilniems riteriams apginti savo tikrosios meilės – filosofijos – grynumą. Recenzijos autorė pažymi, jog Algio Mickūno ir Arvydo Šliogerio knyga nėra sausas akademinis traktatas, bet turi intriguojantį siužetą. A. Mickūno dalyje ,,Filosofijos pradžia“ penkiuose skyriuose analizuojama, kas nėra filosofija. Filosofija autoriui yra susijusi su graikiško poliaus atsiradimu. Polis sudaro sąlygas laisvai kurti ir diskutuoti, jis nėra orientuotas į galią. Tokia A. Mickūno mintis skamba kaip utopija. Filosofija, Arvydo Šliogerio manymu, atsiranda nepaisant mito, ji iš pastarojo nekyla. A. Šliogeris irgi nurodo filosofijos ir laisvės giminystę, nustato filosofijos ir politikos santykį. Neatsiejami filosofijos palydovai yra nežinojimas, nuostaba, tyla. Recenzijos autorė giria A. Šliogerio stilistiką, pranokstančią ankstesniasias jo knygas, sumaniai pasirinktą dalių struktūrą. A. Šliogeris sukuria naujas sąvokas, pvz., Virtualusis Globalopolis, žinojimo mašinos. Recenzijoje džiaugiamasi, kad filosofijos likimas yra patikimose ir atsidavusiose rankose, kovojančiose su nefilosofinėmis stichijomis.

ENThe work reviews the monograph by Algis Mickūnas and Arvydas Šliogeris “Filosofijos likimas” [The Fate of Philosophy]. The author of the review rhetorically examines the question as to the reasons giving rise to the idea to publish instead of two separate monographs a joint work of two pronounced individualities, in which different stylistics and monologue speech of different authors can be clearly distinguished. Nevertheless, the unity of the book is witnessed by the writing of both authors from the phenomenological perspective and their wish to protect the purity of their true love – philosophy – as if they were noble knights. The author of the review notes that the book by Algis Mickūnas and Arvydas Šliogeris is not a dusty academic tractate, but rather possesses an intriguing plot. The five chapters of the part by A. Mickūnas “Filosofijos pradžia” [The Beginning of Philosophy] analyse what philosophy is not about. For him, philosophy associates with the appearance of the Greek polis. Polis enables uninhibited creation and discussion; it is not power-oriented. This idea of A. Mickūnas sounds Utopian. According to Arvydas Šliogeris, philosophy emerges regardless of the myth; it does not ascend from the myth. A. Šliogeris notes the affinity of philosophy and freedom, too, and establishes the relationship of philosophy and politics. Ignorance, wonder and silence are the concurrent companions of philosophy. The reviewer praises the stylistics of A. Šliogeris surpassing his previous books and the ingeniously selected structure of chapters. A. Šliogeris coins new concepts, such as Virtual Globalopolis and knowledge machines. The reviewer rejoices over the fate of philosophy being in trustworthy and devoted hands, which fight with the non-philosophic elements.