Vilniaus sostapilis kaip miesto ikona XX amžiaus pradžioje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Vilniaus sostapilis kaip miesto ikona XX amžiaus pradžioje
In the Journal:
Naujasis Židinys - Aidai. 2009, Nr. 7, p. 225-231
Keywords:
LT
Vilniaus miesto istorija; miesto ikona; Vilniaus Pilies kalnas; Gedimino pilis; Vilniaus ikonografija; Miesto simbolis; Vilniaus pilis; Gedimino bokštas; XX a. pr. Vilniaus vaizdai.
EN
Vilnius' urban history; urban icon; Vilnius' Castle hill; Gediminas castle; Vilnius iconography; Urban symbol; urban icons; castel of Vilnius; Towel of Gediminas; Views of Vilnius (begining of 20th c.).
Summary / Abstract:

LTŠiandien istorijos moksle sparčiai vystosi šaka, vadinama "miesto istorija". Ši istorijos atšaka kryžiuojasi su kita disciplina — vizualinės kultūros studijomis, tiriančiomis vaizdų produkavimą ir funkcionavimą visuomenėje, apimančiomis ne tik tradicinę dailės istoriją bet ir spaudą, fotografiją kiną, popkultūrą. Miesto ikonų atsiradimas siejamas su spaudos iškilimu ankstyvojoje modernybėje ir fotografijos paplitimu XIX a. pab. Miesto ikonos samprata apibūdinama penkiais pagrindiniais bruožais: 1) miesto ikona turi tam tikro miesto maksimalios, suminės reprezentacijos statusą 2) ji įtvirtina patyrimo materialumą bet kartu jį "deteritorializuoja" per cirkuliuojančių įvaizdžių mobilumą 3) ji yra vizualiai "triukšminga", traukia dėmesį, skirta neatidžiam žiūrovui; 4) ji yra pažymėta laiko ir vietos ženklu, susijusiu su ikonos kilme, tačiau neretai vėliau istoriškai perdirbta; 5) ji iš dalies priklauso nuo dydžio ir lokacijos, nes šie bruožai iš esmės lemia ikonos legitimacijos kokybę. Pagal išvardytus kriterijus, tokia miesto ikona ХIХ a. pab. - XX a. pr. Vilniuje įsitvirtino Gedimino pilis. Pilies kalno vaizdas XX a. pr. tapo pirmuoju masinės kultūros simboliu Lietuvoje, jis plito ir cirkuliavo įvairiose medijose - fotografijose, atvirukuose, atvirlaiškiuose, žurnalinėje grafikoje, iliustracijose, karikatūrose, suvenyruose. Nežiūrint formų variantiškumo, skirtingos stilistinės reprezentacijos, Pilies kalno ikona įsitvirtino kaip aiškiai atpažįstama, su niekuo nesupainiojama vizualinė klišė. Miesto ikonos atsiradimas yra Vilniaus modernėjimo ženklas.

ENA branch called “urban history” is rapidly developing in the science of history today. This branch of history intersects with another discipline – visual culture studies, which study visual production and functioning in the society, encompass not only traditional art history but also press, photography, cinema and pop-culture. Appearance of urban icons is related to the emergence of press in the early modern period and the spread of photography at the end of the 19th century. The concept of urban icons is defined as having five main qualities: 1) an urban icon has the status of a maximum, summative representation of a certain city 2) it embeds the materiality of experience, but at the same time “deterritorialises” it through the mobility of circulating images 3) it is visually “noisy”, eye-catching, aimed at an inattentive spectator; 4) it is marked with a sign of time and place, which is related to the origin of the icon, yet the icon is often historically remade later; 5) it partially depends on the size and location because these features essentially determine the icon’s legitimisation quality. Gediminas Castle in Vilnius became an urban icon complying with the aforementioned criteria at the end of the 19th–start of the 20th centuries. The image of the castle hill became the first symbol of mass culture in Lithuania at the start of the 20th century, it spread and circulated in various media: photographs, cards, postcards, magazine graphics, illustrations, cartoons, souvenirs. Despite the abundance of forms and different stylistic representations, the icon of the castle hill became an embedded clearly recognisable visual cliché which cannot be confused with anything else. The emergence of the urban icon is a sign of Vilnius’s modernisation.

ISSN:
1392-6845
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/2252
Updated:
2020-10-20 11:02:16
Metrics:
Views: 37    Downloads: 3
Export: