Kai sufleriai miega

LTRecenzijos objektas – Agnės Biliūnaitės debiutinė poezijos knyga "Miegantys sufleriai", kurią 2008 m. išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Recenzijos autorė aptardama šią knygą remiasi postmodernizmo teoretiku Jeanu François Lyotard‘u. Anot recenzijos autorės, knygoje viskas plyšta, pasipila, skaidosi ir dūžta. Pasaulyje, kurio pamatinės tvarkos nebepalaiko sufleris, gyvenimo teatras pažyra įvairiaspalvėmis nuotrupomis, o lyrinis herojus (arba skaitytojas) pats turi susidėstyti jo orientyrus. "Didieji pasakojimai", anot recenzijos autorės, šiame poetiniame pasaulyje tikrai nebeveikia, jie išsiskaido į trumpus, bet labai ryškius fragmentus – mažąsias istorijas, kurių apybraižos ir nužymimos eilėraščiuose. Recenzijos autorė pastebi susikurtų dievų gausą eilėraščiuose: potvynio dievas, dviračiu pravažiuojantis dievas, dekoratyvinis dievas, skirtas tarpui tarp knygų paremti, dievas, kurį kartu su balandžiu ir dangumi turi viršutiniai kaimynai, batikinis, granitinis, medinis buda, ir tai, kad nėra nė vieno tikrojo, kuris suteiktų daiktams prasmę. Taip pat recenzijos autorė pastebi eilėraščiuose pasikartojantį mezgimo motyvą, kaip bandymą surinkti į visas puses pasklidusį pasaulį. Recenzijos autorės manymu, "Miegantys sufleriai" yra knyga apie Dievo (ne)buvimą ir (ne)meilę. Anot jos, fragmentiškas poetinių vaizdų skaidymas į ryškius kadrus ją lyg ir artina poetę prie avangardo poetikos, o daiktavardiška kalba ir atida kasdienybės detalei leidžia išgirsti ir Nijolės Miliauskaitės poezijos aidų.

ENThe object of the review is the debut poetry book, Miegantys sufleriai (en. Sleeping Prompter) by Agnė Biliūnaitė published by the Lithuanian Writers’ Union Publishers in 2008. In her discussion of the book the review author refers to the postmodernism theorist Jean Francois Lyotard. As the review author comments, all is bursting out, spilling, decomposing and breaking in the book. In a world, the fundamental order of which is no longer supported by the prompter, the theatre life spills out in numerous multicolour fragments, and the lyrical character (or reader) must do the benchmarking himself. According to the reviewer, “the Great Stories” really no longer work in this poetic world, they are decomposed into brief but highly striking fragments, the little stories, whose outlines are marked down in poems. The review author notes huge abundance of gods created in the poems: the flood god, the god passing on a bicycle, the decorative god for supporting the space between books, the god that above living neighbours have in addition to the sky and pigeon, and has top neighbours, batik, granite, wooden Buddha, and the fact that none of them is the true one to give meaning to things. Moreover, the review author notes the recurrent motif of knitting in poems as an attempt to collect the world spread all around in pieces. According to the review author, Miegantys sufleriai is a book about God’s (in) existence and (no)love. According to her, fragmentation of poetic images into striking shots seems like moving a poet closer to the poetic avant-garde, and the substantival language and attention to the detail of everyday life enables to hear even echoes of Nijolė Miliauskaitė’s poetry.