"Pragiedrulių" kova dėl kultūros šiandien

LTVaižganto romano pavadinimas „Pragiedruliai“ turi paantraštę „Vaizdai kovos dėl kultūros“. Tokia paantrašte autorius, matyt, norėjo pasakyti, jog XIX ir XX a. sandūros kovotojai už lietuvybę suprato, kad jų pareiga pažadinti žiemos miegu kietai įmigusią tautos savimonę, neleisti pranykti tautos identitetui, kurį jis vadina kultūra. Vaižgantas kultūra, taigi ir tautos tapatybe, laiko kompleksinę visumą, apimančią žinias, meną, įvairius ūkio ir technikos atradimus, papročius, gebėjimus, įgūdžius, kuriuos žmogus turi kaip savos tautos ir visuomenės narys. Svarbiausias šio komplekso komponentas, jo širdis - tai Lietuvos padavimai, dainos, patarlės, mįslės, valstiečių darbų ir įrankių pažinimas. Autorius gėrisi pats ir skatina skaitytojų didžiavimąsi artojų, šienpjovių, molės, linų darbais užsiėmusių žmonių darbštumu ir kantrybe, grožisi lietuvių dainingumu ir muzikavimu skudučiais. Tačiau tuo Vaižgantas neapsiriboja. Jis įsitikinęs, kad šlifuotąją žievę nuo ruso nuskutęs, randi totorį, gi apyšiurkštę žievę nuo lietuvio nugrandęs, randi - europietį. Todėl jo romano veikėjai grumiasi ne tik dėl lietuviškojo, bet ir dėl europietiškojo identiteto. Vieni, kaip Benediktas Sešiavilkis, pastatęs per gyvenimą tris, vieną už kitą modernesnius, malūnus, neša į Lietuvą europinės technikos pažangą, kiti, kaip Vidmantai, skleidžia agrotechnikos ir zootechnikos naujoves. Treti kovoja dėl lietuviškos spaudos, laikraščių ir knygų, kaip reikšmingo įrankio įvairiems Europos kultūros reiškiniams plisti, o ypač svarbiausiam - literatūrai gimtąja kalba. Taigi vaižgantiškosios kultūros žmoguje lietuviškasis ir europietiškasis komponentai sudaro vienį [].

ENThe novel by Vaižgantas Pragiedruliai has a subheading The Images of Fight for Culture. By this subheading, the author most probably wanted to say that the fighters for Lithuanianism at the turn of the 20th century had understood that their responsibility had been to awake the national self-awareness drowned in dormancy and to retain the national identity named by the author as culture. Vaižgantas regarded culture, thus the national identity, a s a complex entirety including knowledge, art, different economic and technical discoveries, customs, capacities and skills possessed by a human being as a member of their nation and society. The heroes of the novel were struggling not only for Lithuanian identity, but also for European identity. Many years have passed since the publication of the novel, but the same responsibility - the fight for culture - still remains.