Primiršti specifiniai žodžių kartojimai

LTKalbai vis labiau pasiduodant dažnesniems raiškos standartams, primirštami tam tikrus reikšminius niuansus perteikiantys retesni specifiniai žodžių kartojimo būdai, labai pravartus laisviesiems kalbos stiliams. Tai daugiausia žodžių (paprastai kiek pakeistos formos) kartojimu pagrįstos kalbą įvairinančios ir gyvinančios daugmaž pastovios reikšmės konstrukcijos, kurios, remiantis gyvųjų tarmių pavyzdžiais, prisimenamos straipsnyje. Veiksmažodžio teigiamoji ir neigiamoji formos, pavartotos šalia, dažnai reiškia nuolaidą, nekreipimą į atliekamą veiksmą dėmesio: "Sakai nesakai - pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina". Veiksmažodžio nepriešdėlinė forma ir greta tas pats veiksmažodis su priešdėliu pri- reiškia veiksmo stiprėjimą iki jo galutinės ribos: "Pylei pripylei – vanduo per kraštus bėga". Kai kartojama veiksmažodžių tariamosios nuosakos ta pati sugretinta forma, ši konstrukcija reiškia įmanomą toleruoti išlygą: "Kad, sakytum, sirgtų - sirgtų, bet kadgi sveika, o tingi". Yra tam tikrų pastovių konstrukcijų, kurias sudaro ne kartojami veiksmažodžiai, o pakartotos linksniuojamosios kalbos dalys, paprastai daiktavardžiai. Kartojami tie patys daiktavardžiai su lyginamąja dalelyte kaip tarp jų reiškia kieno vidutiniškumą, neišskirtinumą: "Jis žmogus kaip žmogus - negali labai peikti". Kai daiktavardžio vardininkas šalia pakartojamas to paties daiktavardžio įnagininku, ši konstrukcija reiškia nuolaidą: "Juokai juokais, bet atsakyti teks". Apžvelgtos vertingos sintaksinės stilistinės priemonės kalbą glaudina, gyvina, puošia, todėl yra vartotinos ir skatintinos.

ENAs our language is submitting to more frequent standards of expression, rarer specific ways of word reiterations conveying certain shades of meaning and suitable for free styles of language are being forgotten. These are mostly constructions of more or less unchanging meaning based on word reiteration and livening up the language; they are worth of being remembered and discussed here basing on active dialects.