Literatūros kūrinio interpretavimo problemos

LTStraipsnis yra paskatintas diskusijų dėl valstybinių egzaminų vertinimo principų ir vertinimo normų. Šiuolaikinės literatūros teorijos pateikia įvairiausių meninio teksto sampratų ir interpretavimo modelių. Skirtingos teorijos skirtingai nustato daugiareikšmiškumo ribas ir reikšmės šaltinius. Recepcijos teorija pagrindiniu teksto prasmės šaltiniu laiko patį interpretuojantįjį. Dekonstrukcija ir kitos postruktūralistinės teorijos šį šaltinį perkelia į paties teksto paribius - tekstą interpretuoja remdamosi šalutiniais motyvais, iš pirmo žvilgsnio nepagrindinėmis teksto detalėmis. Vadinamoji tekstinė kritika, kuria daugiau ar mažiau remiasi mokyklinis mokymas interpretuoti literatūros kūrinį, pagrindiniu kūrinio prasmės šaltiniu laiko patį tekstą, vidinius teksto elementų santykius, kurių išsiaiškinimas ir padeda tekstą suprasti. Būtent teksto elementų ryšiai šiek tiek suvaržo interpretacinę laisvę, bet jokiu būdu jos nepanaikina. Tekstas siūlo tam tikrą galimų interpretacijų lauką, o kuria iš jų pasinaudojama, priklauso jau ne tik nuo paties teksto, bet nuo skaitytojo interpretacinių įgūdžių, gyvenimiškos ir estetinės patirties, pagaliau nuo estetinio jautrumo. Siūlymas traktuoti literatūros kūrinį kaip tam tikrą uždarą sistemą su savais dėsniais nereiškia, kad laikomasi formalistinio požiūrio - jog teksto analizė yra tik elementų ir jų santykių atpažinimas. Literatūra ir rašoma, ir skaitoma dėl to, kad ką nors mums pasako apie mus pačius ir pasaulį. Tačiau, kad šios, esminės, literatūros funkcijos veiktų, mes literatūrų turime suprasti kaip meno kūrinį su savais dėsningumais ir principais.

ENFeedback from teachers and heated discussions regarding the assessment criteria of state exams show the two extremes to be met, i.e., the limits of interpretation are tended to be narrowed to such an extent that the pupil's interpretation should resemble the teacher's orevaluator's interpretation, or there are no interpretation rules at all and any text is to be read subjectively, from experience; therefore, the interpretation is only conveying the impressions. The author of this article is of opinion that both approaches to teaching literature and comprehension of a literary text are ineffective, eliminating the possibility of a dialogue between the pupil and teacher or the dialogue with the literary text. The article develops the idea that the interpretation of a literary text at school should be understood as a dialogue among the three reading codes: subjective personal, cultural, and textual.