Wojny Wielkiego Księstwa Litewskiego z Moskwą jako czynnik kulturotwórczy w drugiej połowie XVI wieku - pierwszej połowie XVII wieku (zarys problematyki)

LTKarai tapo savotišku Naujųjų laikų pradžios Europoje simboliu. XVI a. būta dešimtmečio taikos ir ramybės, o XVII a. – tik 4 metai. Todėl šie šimtmečiai Europos istorijoje ir laikomi labiausiai militarizuotais. LDK nebuvo išimtis. XV a. pab. prasidėjo ilgas konflikto su Maskva laikotarpis. Tuomet patirti pirmieji pralaimėjimai ir teritorinės netektys. XVI a. pr. Maskvos kunigaikštystės vakarų siena ėjo Dnepru. Su pertraukomis kariauta 1507–1537 m., 1558 m. prasidėjo ilgametis karas ne tik dėl rusų žemių, bet ir dėl Livonijos bei Baltijos jūros uostų. Visa tai neišvengiamasi paveikė ilgą laiką kariavusios visuomenės mentalitetą. Antra vertus, tuo pačiu metu LDK suklestėjo literatūra, kas skatina iškelti klausimą: ar esama ryšio tarp karo ir kultūros, ar galima LDK karus su Maskva laikyti kultūrinio gyvenimo katalizatoriumi. Literatūros istorikai seniai atkreipė dėmesį į tai, kad XVI a. II p. – XVII a. I p. tekstai jau rašyti lenkų arba lotynų kalbomis, o ne rusėnų, kuria kalbėjo didelė dalis LDK gyventojų. Literatūrinė kalba buvo svarbus kultūrinio atsiribojimo nuo Maskvos elementas. Tie kūriniai anaiptol ne atsitiktinis dalykas. Mecenatų Radvilų aplinkoje suvešėjo literatūrinė terpė, maitinusi visą Abiejų Tautų Respubliką. Antra vertus, Radvilų aplinkoje parašyti kūriniai plito ne tik LDK ir Lenkijos karalystėje, bet ir kitose Europos valstybėse, kurių visuomenę informavo apie karus su Maskva.

ENThe Author addresses the question of "coexistence" between war and culture, discusses the forms, methods, and results of their interplay in the socio-political landscape of the Grand Duchy of Lithuania at the time of maturation of the Lublin Union. She also presents the impact of both these factors on the course of development of the Commonwealth society till the mid-seventeenth century.