Zamki i kościoły litewskie XIV-XV wieku jako ośrodki kultury

LTLietuvos pilys ne tik vaidino svarbų vaidmenį karuose su kryžiuočiais, bet ir buvo administracijos, kultūros centrai. Jose ar šalia jų funduotos ir statytos pirmosios bažnyčios. Pirmosios mūrinės pilys, pastatytos Lietuvoje XIV a., buvo išimtis iš taisyklės, vyravo medinės. Rašytiniuose XIII–XV a. šaltiniuose minima 71 pilis arba tvirtovė, buvusi dabartinės Lietuvos teritorijoje, iš jų 64 buvo medinės, 7 – išmūrytos iš akmens. Straipsnyje analizuojama jų fortifikacija, rekonstruojamas funkcionavimas taikos metu ir priešui puolant. Lokalizuojami vadinamo "Volynės tipo" tvirtovių bokštai, paveldėti iš Haličo–Volynės kunigaikštystės XIII a. Apatinė jų dalis buvo mūro, viršutinė – medžio. Mūro pilys dabartinės Lietuvos teritorijoje imtos statyti didžiojo kunigaikščio Gedimino laikais (Vilniuje, Senuosiuose Trakuose, Krėvoje). Kitas plytinių tvirtovių statymo etapas prasidėjo XIV a. antroje pusėje - Gediminaičių Kęstučio, Algirdo (Lietuvoje), Liubarto (Volynėje) ir Kariotaičių (Podolėje) valdose Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atsirado keturi mūrinių pilių statymo regionai. Trečias mūro pilių statymo etapas susijęs su Vytauto Didžiojo veikla: jis pastatė naujų pilių (Trakuose, Gardine, Naugarduke, Oršoje), atstatė apgriautas ir perstatė senąsias, taip baigdamas Lietuvos gynybinės sistemos kūrimą. Po Melno taikos (1422) pasibaigus karams su kryžiuočiais dauguma medinių Lietuvos pilių palaipsniui nunyko, o naujų mūrinių statyba ilgam nutrūko. Medinės pilys buvo rekonstruojamos tik valstybės rytuose ir pietuose, kur teko gintis nuo Maskvos ir totorių puldinėjimų.

ENLithuanian castles played a significant part during the period of wars with the Teutonic Knights and were important centres of administration, defence and culture. They flourished in the times of the Lithuanian prince Vytautas the Great, in general, however, Lithuania is a country of wooden castles. Although the first stone castles in Lithuania were built as early as in the fourteenth century, they were exceptions to the rale. In the written sources from the thirteenth-fifteenth centuries there are references to 71 castles or strongholds in the territory of Lithuania proper, and 64 of them were built of wood, while seven were built of stone. With the exception of the so-called "Volhynian-type" towers inherited from the principality of Halych-Volhynia in the thirteenth century, the building of stone castles in the lands of Lithuanian Ruthenia was triggered off by a bit later stone/brick castles built in Lithuania proper, in Vilnius, Senieji Trakai (Old Trakai) and Krewo (Krevo) in the times of Grand Duke of Lithuania Gediminas. The second stage of brick castle building is related to the activities of Algirdas and Kęstutis in Lithuania proper (Kovno [Kaunas], Trakai, Lida, Miedniki [modern Medininkai]), of Lubart in Volhynia and the descendants of Michał Koriat (the Koriatowicze) in Podolia. Vytautas the Great built new castles (Trakai, Grodno, Novgorodok [or Novogrudok], Orsha), reconstructed destroyed ones or rebuilt old castels, thus completing the formation of the Lithuanian defence system. After the Treaty of Melno in 1422, a majority of the Lithuanian wooden castles became gradually abandoned, while the building of new, brick castles was interrupted for a long time.