Kalbinė ir sociokultūrinė Varėnos geolekto sankloda stebimuoju laiku
LTRemiantis sociogeolingvistikos teorijomis ir metodologija, disertacijoje išanalizuota kalbinė ir sociokultūrinė Varėnos geolekto sankloda stebimuoju laiku. Pirmą kartą, pritaikius geolingvistikos tyrimams svarbų daugiafunkcį (multimodalųjį) trijų pakopų modelį, sistemiškai išanalizuota Varėnos geolekto zona: nustatytos „Lietuvių kalbos atlaso“ punktų vitališkumo ir sociokultūrinių, socioekonominių sąlygų vietovėse koreliacijos ir jų įtaka vietinių kalbos variantų kaitai. Kiekybiškai ištirta pietų aukštaičių tarminių požymių – ilgųjų ą, ę balsių siaurinimo, dzūkavimo, priebalsių kietinimo – kaita. Tarminei medžiagai analizuoti (duomenims apskaičiuoti ir vizualizuoti pseudožemėlapiuose) taikyti dialektometrijos metodai, kiekybiškai įvertinti tarminių požymių rodikliai. Disertacijoje prieita prie išvados, kad, atsižvelgiant jaunimo kalbos variantiškumą ir Varėnõs geolekto zonoje vykstančius konvergencijos, divergencijos ir niveliacijos procesus, prognozuotina sparti geolekto kaita ir perėjimas prie regiolekto. Reikšminiai žodžiai: Varėnos geolektas, stebimasis laikas, regiolektas, konvergencija, divergencija.
ENBased on sociogeolinguistic theories and methodology, the thesis analyses the linguistic and sociocultural cluster of the Varėna geolect during the apparent time. Having adapted the three-stage, multifunctional (multimodal) model, important for geolinguistic research, a systematic analysis of the Varėna’s geolectal zone was conducted for the first time: correlations between the vitality of the points of the Lithuanian Language Atlas and the sociocultural, socioeconomic conditions of the areas, as well as the effect of the correlations on the changes in local language variations, were determined. The changes of the Southern Aukštaitian dialectal features – narrowing of the long vowels ą and ę, affricates c, dz instead of t, d and č, dž in the certain positions (so-called dzūkavimas) and depalatalization of the consonants – were analysed quantitively. To analyse the dialectal material (to calculate the data and visualise it in pseudo maps), dialectometry methods were used; the indicators of the dialectal features were evaluated quantitively. The thesis concludes that, taking into account the variations in the youth’s language and the convergence, divergence, and levelling processes in the area of the Varėna geolect, rapid change of the geolect and a transition to regiolect are expected. Keywords: Varėna geolect, apparent time, regiolect, convergence, divergence.
