Uraliečių kalbų šeima

LTKalbos, prie kurių priskiriama suomių kalba, net kalbotyros darbuose vienur vadinamos finų-ugrų, kitur - Uralo ar uraliečių kalbų šeima, t. y. du skirtingo turinio terminai vartojami visiškai sinonimiškai. Iš tiesų finų-ugrų (ar finougrų) kalbos yra tik didelė ir savo sudėtimi gana marga uraliečių šeimos šaka, kurią sudaro labai nevienodu giminystės laipsniu tarp savęs susijusios kalbos. Palyginti negausią uraliečių kalbų šeimą, skirtingais skaičiavimais, šiandien sudaro 17-26 gyvosios kalbos, kuriomis kalbama šiaurės rytų ir vidurio Europoje, taip pat Azijoje, Sibire. Šiandien uraliečių kalbomis kalbančios tautos ir savo geografine padėtimi, ir kalbančių žmonių skaičiumi, ir ypač kultūra yra labai skirtingos. Pagal būdingąsias savo kultūros ypatybes jos pasiskirsto į keturias skirtingas zonas: 1) Baltijos suomių tautos yra artimai susijusios su kitomis prie Baltijos gyvenančiomis germanų, baltų ir slavų tautomis; 2) Volgos baseine gyvenančius mordvius, marius ir udmurtus seni kultūriniai ryšiai sieja su tiurkų tautomis, ypač su baškirais ir čiuvašais, o šiek tiek vėlesni - ir su rusais; 3) samiai, komiai, Obės ugrai ir samojedai priklauso Arkties kultūrinei zonai, jungiančiai šiauriausiose Eurazijos ir šiaurės Amerikos srityse gyvenančias tautas; 4) prie Dunojaus įsikūrę vengrai kartu su kaimynystėje gyvenančių slavų, romanų, germanų tautomis ir turkais sudaro gana margą Dunojaus tautų grupę. Tačiau būdamos skirtingos kultūrinės sąveikos zonose uraliečių tautos yra išlaikiusios iš seniausių laikų paveldėtą savo kalbų savitumą.

ENLanguages to which the Finish language is ascribed even in the papers on linguistics are variedly referred to as to the family of Finno-Ugric, Uralic or Uralian languages, i.e. two terms of different content are used as absolute synonyms. Actually, the Finno-Ugric languages represent only a large and rather diverse in terms of composition branch of the Uralic family, comprising the languages interrelated by a significantly varied degree of relation. A relatively sparse Uralic family of languages, according to different estimates, at present comprises 17–26 living languages, spoken in the North-East and Central Europe as well as in Siberia, Asia. Currently, the peoples speaking the Uralic languages in terms of both their geographical situation, the number of people speaking them and particularly culture are very different. According to the inherent features of their culture they are grouped into four different areas: 1) the peoples of Baltic Finns are closely related to other Germanic, Baltic and Slavic peoples living by the Baltic Sea; 2) Mordvins, Maris and Udmurts living in the Volga basin are related through old cultural ties with the Turkic peoples, especially with Bashkirs and Chuvashs, through somewhat more recent ties – with the Russians as well; 3) Samis, Komis, Ob Ugrics and Samoyeds belong to the cultural area of the Arctic encompassing the peoples living in the northernmost regions of Eurasia and North America; 4) Hungarians settled by the Danube together with neighbouring Slavic, Romanic and Germanic peoples and the Turks represent a rather farraginous group of the Danube peoples. However, being in the areas of different cultural interaction the Uralic peoples have retained the distinction of their languages inherited from the ancient times.