Užsienyje įgytų kvalifikacijų ir mokslo laipsnių akademinis pripažinimas
LTMokslo studijoje siekta kritiškai apžvelgti, kaip pripažįstamas užsienyje įgytas vidurinis išsilavinimas, aukštojo mokslo kvalifikacijos ir mokslo laipsniai; perimti geriausią kitų šalių patirtį bei pažiūrėti, kaip ši praktika suprantama Lietuvoje ir kiek ja yra patenkinti tie, kurie su ja susiduria savo darbe arba asmeniškai. Pirmoje leidinio dalyje apžvelgiama vertinimo ir pripažinimo raida Europoje. Antroje mokslo studijos dalyje nagrinėjama Bolonijos proceso šalyse taikoma vertinimo ir pripažinimo praktika. Aptariami trys kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo modeliai (centralizuotas, decentralizuotas ir mišrus), jų paplitimas ir taikymo tendencijos. Trečiojoje dalyje aptariama teisinė bazė, nustatanti užsienyje įgytų kvalifikacijų bei mokslo laipsnių vertinimą ir akademinį pripažinimą. Remiantis atlikta analize, atskleidžiamos dabartinės sistemos (centralizuoto modelio taikymo) silpnybės ir stiprybės; apžvelgiama, kaip suinteresuotosios šalys vertina dabartinę kvalifikacijų ir mokslo laipsnių vertinimo ir akademinio pripažinimo sistemą bei teisės aktus. Pristatyti apklaustų trijų suinteresuotųjų šalių grupių (aukštųjų mokyklų, mokslininkų, įgijusių mokslo laipsnius užsienyje, ir darbdavių) rezultatai. Ketvirtoje dalyje pateikiamos išvados ir siūlymai. Pabrėžiama, kad nors Lisabonos pripažinimo konvencijos nuostatos perkeltos į Lietuvos teisės aktus, tačiau vertinimo ir pripažinimo procedūras būtina tobulinti.
ENThe scientific study was aimed at critically reviewing the recognition of the secondary education, higher education qualifications and scientific degrees acquired abroad, taking over the best practice of other countries and examining the perception of this practice in Lithuania and satisfaction with it of those who encounter it in their work or personally. The first part of the publication reviews the development of assessment and recognition in Europe. The second part of the scientific study examines the assessment and recognition practice applied in the countries participating in the Bologna process. Three models for assessment and recognition of qualifications (centralised, decentralised and mixed) as well as their prevalence and application trends are discussed. The third part discusses the legal basis establishing the assessment and academic recognition of qualifications and scientific degrees acquired abroad. Based on the conducted analysis, weaknesses and strengths of the current system (centralised model) application are revealed; a review of the stakeholders’ evaluation of the current system for the academic recognition of qualifications and scientific degrees as well as of legal acts is provided. Findings on the three surveyed groups of stakeholders (higher schools, scientists who were conferred their scientific degrees abroad and employers) were presented. The fourth part contains conclusions and suggestions. It is emphasised that although the provisions of the Lisbon Recognition Convention were transposed to the legal acts of Lithuania, the evaluation and recognition procedures need further improvement.
