Lithuania and Lithuanians in the Yiddish literature of inter-war Lithuania

LTNepriklausomos Lietuvos periodas tarpukario laikotarpiu pasižymėjo vaisinga žydų bendruomenių plėtra, entuziastingu savarankiškos etninės santalkos lietuvių visuomenės viduje kūrimu, kuri aktyviai plėtojo ekonominius ir socialinius ryšius, kūrė savas pasaulietinio ir religinio švietimo institucijas, kultūrines asociacijas, socialinės ir labdaros organizacijas, išskirtinę Yiddish ir hebrajišką spaudą, sporto renginius. Kalbamaisiais dešimtmečiais žydų politinę pro-lietuvišką laikyseną pakeitė pastangos pagerinti bendruomenės ekonominę situaciją ir sukurti uždaresnę, autonominę grupę, atsiribojant nuo šalies gyvenimo. Baigiantis tarpukario nepriklausomybės laikotarpiui dalis žydų bendruomenės narių buvo įtikėję istoriko Shimeno Dubnowo „dabartybės“ versija, kuri sudarytų prielaidas jiems gyventi integralioje Lietuvoje, kaip visateisiams šalies piliečiams. Viena iš tokių figūrų buvo Leybas Garfunklas – advokatas, Lietuvos Seimo narys, rašytojas ir socialinis veikėjas. Savitos, asmeninės žydų kultūros išimtinai lietuviškoje aplinkoje sukūrimo idėja ypač dažnai atsispindi žydų literatūroje. Tarp jaunųjų žydų rašytojų, kūrusių Lietuvos, jos turtingo gamtovaizdžio, šlovingos praeities paveikslą, minėtini trys broliai Gotlibai; Eliezeras Heymanas; Yisroelis Kaplanas; broliai Mayeriai ir Khaymas Yelinas, dirbę ir spausdinęsi Kaune. Siekiama atskleisti, koks buvo šių dviejų vaizduojamų pasaulių ryšys, kokį poveikį jis darė žydų skaitytojams ir lietuviškajai daugumai. Naujas žvilgsnis į kai kuriuos paminėtųjų autorių kūrinius nušviečia iki šiol šešėlyje buvusią žydų literatūros pusę.Reikšminiai žodžiai: Jidiš literatūra; Lietuvos žydai; Tarpukario Lietuva; Žydų literatūra; Inter-war Lithuania; Lithuanian Jews; Yiddish literature.

ENThe interwar period of independent Lithuania could be characterised by the prolific expansion of Jewish communities, enthusiastic creation of independent ethnic concentration within Lithuanian society, which actively developed economic and social relations, created their own secular and religious education institutions, cultural associations, social and charity organisations, exceptional Yiddish and Hebrew press as well as sports events. Over the given period the Jewish political pro-Lithuanian bearing was replaced with efforts to improve the community’s economic situation and create a more closed autonomic group, disassociated from the country’s life. By the end of the independent interwar period some Jewish community members believed in historian Simon Dubnow’s version of “presence” which would precondition their life in integral Lithuania as full-fledged citizens. One of such figures was Leib Garfunkel, a lawyer, member of the Lithuanian Parliament, writer and social figure. The idea of creation of a distinct, personal Jewish culture in exceptionally Lithuanian environment is particularly often reflected in Jewish literature. Among the young Jewish writers, who created the picture of Lithuania, its rich landscape and glorious past, there were three Gottlieb brothers; Eliezer Heyman; Yisroel Kaplan; Mayer brother and Chaim Yelin, who worked and published their works in Kaunas. The study attempts to reveal the connection between these two depicted worlds, the impact of this connection on Jewish readers and the Lithuanian majority. A new approach to certain works of the above mentioned authors reveals the side of Jewish literature that has been in the shadow so far.