Biliakiemio mokyklai - 90

LTŠis leidinėlis - pagarbos nusilenkimas visiems Biliakiemio mokykloje dirbusiems mokytojams, visiems ją baigusiems, žodžiu, visai mokyklos istorijai, kurioje būta ne tik giedrų dienų... Leidinėlis nėra koks mokslinis, monografinis darbas. Tačiau jame rasime ne vieną faktą, liudijantį mūsų tautos neretai sunkų, kupiną prievartos, suvaržymų kelią į knygą, šviesą. Biliakiemio mokykla nusipelno knygelės ne vien dėl to, kad apie ją nėra jokios brošiūrėlės, leidinėlio, bet ir todėl, kad ji buvo vienintelė švietimo įstaiga plačios apylinkės kaimų vaikams, kad per visus savo gyvavimo metus ji nė dienos nebuvo nutraukusi savo veiklos. Tiesa, reikėtų būtinai pasakyti, kad ji nebuvo pati pirmoji lietuviško rašto skleidėja kaime. Dar prieš ją įsteigiant, kai kurie kaimiečiai jau turėjo maldaknygių lietuvių kalba ir mokėjo jas paskaityti. Tai patvirtina kad ir mano aptiktos Puodžių k. senolių dūminėje gryčioje išlikusios kunigo Mykolo Olševskio maldaknygių „Bromą, atverta ing viečnnastį", išleistų 1824 ir 1851 m., liekanos su dūlėjančiais ir aptrupėjusiais puslapių kraštais, likę sveiki vidiniai maldaknygių lapai. Maldaknygės atspausdintos lietuvių kalba senoviniu šriftu. Be šių maldaknygių, spaudos draudimo metais kaime veikė vadinamoji daraktorinė mokykla. Jos daraktoriumi buvo vietinis kaimo šviesuolis Vincentas Šyvis. Tai jis norinčiuosius pramokė skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Per 90 metų Biliakiemio mokykla, jos mokytojai saugojo mūsų kalbą, papročius, kultūrą, skiepijo tėvynės meilės jausmą, tautinės sąmonės dvasią. Knygelėje, be Emilijos Kantvilaitės, prisimenami ir visi kiti mokytojai, dirbą Biliakiemio pradinėje ar septynmetėje mokykloje, rasite čia ne vieną pasakojimą ir apie buvusių mokinių tolimesnį gyvenimo kelią [Iš Pratarmės].