Lietuviškojo egzilio patirtys: praradimai ir atradimai

LTEgzilio kultūros patirtys gali būti perimamos šio dešimtmečio Lietuvos kultūrinėje erdvėje. Lietuvių egzilio kultūros atstovai, ypač rašytojai, nuo pat pirmųjų gyvenimo svetur metų svarsto tautinės tapatybės problemą, ryšio su aplinkiniu pasauliu pozityvių ir neigiamų sąlyčio taškų galimybes. Lokalios ir globalios erdvės, tautinės tradicijos ir vakarietiškosios kultūros priešprieša arba jungtis įvairių sričių menininkų kūryboje reiškiasi pačiomis įvairiausiomis formomis ir motyvais. Lietuvių rašytojai, gyvenantys ne Lietuvoje, neišvengiamai susiduria kelių kultūrų ir bent mažiausiai dviejų kalbų apsuptyje. Jiems neišvengiamai iškyla santykio su tautine, generaline tapatybe problema, kuri nebūtinai visada turi komponuotą išraišką jų kūryboje. Per paskutinį dešimtmetį lietuvių rašytojų situacija yra tokia: daugelis autorių rašo ir lietuviškai, ir angliškai (A. Lansbergis, E. Juodvalkė, L.Šimkutė). Kiti rašo tik angliškai, taro šių galima matyti dvi tendencijas. Vieni savo gyvenimu ir kūryba visiškai nutolę nuo lietuviškosios tapatybės ir tematikos (A. Budrys, A. Janavičius). Kiti nėra atsisakę lietuviškos tematikos: memuariškumas, autobiografiškumas, savo tautos ar šeimos istorinių detalių recepcija jų kūryboje itin ryški (I. Mačiulytė-Guilford, A. Šileika, R. Filipavičius). Straipsnyje aiškinamasi, kiek dabar kuriantiems menininkams yra aktualus tautinės tapatybės klausimas, lokalių bei globalių erdvių santykis ir kiek tai atsispindi jų kūryboje.

ENThe cultural experience of exile can be subsumed into the Lithuanian cultural space of the current decade. From the earliest years of emigration, representatives of the Lithuanian exile culture, particularly writers, have deliberated on the national identity problem, on the positive and negative points in the relationship with the external world. The juxtaposition of national traditions with local and global space, and opposition to or connection with western culture is expressed in multifarious forms and motifs in the works of artists in various fields. Lithuanian writers living in emigration are inevitably surrounded by different cultures and at least two different languages. They inevitably encounter the problem of their relationship with their ethnic identity, which is not always expressed through their work. During the last decade, many émigré Lithuanian writers have written both in Lithuanian and in English (A. Lansbergis, E. Juodvalkė, L. Šimkutė). Of those who write only in English, two tendencies are seen: in their life and creative work, some are quite removed from Lithuanian identity and themes (A. Budrys, A. Janavičius). Others do not reject Lithuanian themes, being clearly receptive in their creative work to memoirs, autobiographical elements, and historical details of their nation or their family (I. Mačiulytė-Guilford, A. Šileika, R. Filipavičius). This paper analyses the importance of national identity and the relationship of local and global spaces for contemporary writers and their expression of these issues in their literary works.