Case law as the state family policy formation instrument

LTStraipsnyje siekiama atskleisti, kokį vaidmenį formuojant valstybinę šeimos politiką Lietuvoje turi teisminė valdžia. Atskleidžiamos teisinės šeimos politikos formavimo prielaidos. Nors pozityviosios teisės analizė sudaro pagrindą manyti, kad valstybinės šeimos politikos formavimas yra įstatymų leidžiamosios valdžios funkcija, praktika rodo, kad ši funkcija nesvetima ir vykdomajai valdžiai. Pastarųjų metų konstitucinė doktrina, įtvirtinusi teismo precedento kaip teisės šaltinio vaidmenį, leidžia kalbėti ir apie teisminės valdžios įtaką šeimos politikai. Daroma išvada, kad teisminė valdžia nėra kaip nors konstituciškai atribota nuo šeimos politikos formavimo. Tiriama, kaip šią funkciją teisminė valdžia įgyvendina praktiškai. Analizuojant Lietuvos teismų praktiką pasirinktose srityse identifikuojama reali teisminės valdžios įtaka valstybinei šeimos politikai. Ši įtaka pasireiškia įvairiai: pildant įstatymų leidėjo paliktas teisės spragas, nustatant konkrečius valstybinei šeimos politikai reikšmingus kriterijus tais atvejais, kai įstatymų leidėjas apsiriboja bendrų principų nustatymu, perkeliant tarptautinius žmogaus teisų standartus į nacionalinę teisinę sistemą ir t. t. Vienas iš kontroversiškiausių teismų praktikos įtakos šeimos politikai būdų - įstatymuose įtvirtintų teisinio reguliavimo modelių modifikavimas. Daroma išvada, kad teismų praktika gali būti veiksmingas ir patikimas valstybinės šeimos politikos formavimo instrumentas šiuolaikinėje greitai besikeičiančioje visuomenėje. Maža to, straipsnyje keliama mintis dėl teismų praktikos pranašumų šioje srityje: ji visuomet yra lankstesnė ir labiau orientuota į žmogų, o esant įstatymų leidėjo darbo brokui, ji yra pajėgi operatyviai užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: šeimos politika; šeima; Teismų praktika; Teismai; Family policy; Family; Case law; Judiciary.

ENThe aim of the present article is to explain the role of the judiciary in forming the family policy in Lithuania. For this purpose in the first part of the article the legal basis for the state family policy formation is discussed. The conclusion is drawn that the judiciary is not separated from the formation of the family policy by any constitutional means. The article further describes how this function is actually implemented by the judiciary. The actual influence of the judiciary is demonstrated by an analysis of the Lithuanian case law in three different areas: dissolution of marriage, child maintenance and the protection of the rights of children born outside marriage. The results of the analysis suggest that the influence of the judiciary on the state family policy works in diverse ways: when filling in legal gaps overlooked by the legislator; determining specific criteria which are important to the state family policy (while the legislator has determined only general principles); introducing international human rights standards in the national legal system, etc. One of the most controversial ways for the case law to influence the state family policy is through the modification of the legal regulation models prescribed by the laws. In summary of the study, a conclusion is drawn that case law may be considered to be an effective and reliable instrument for the formation of the state family policy. Besides, the article points out the advantages of case law: it is always more flexible and human oriented. and in the case of flaws in the legislator's work, case law may prevent material violations of human rights. [From the publication]