LTŠiame straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, kaip pilietinės visuomenės organizacijos įsitraukia į migracijos politikos darbotvarkes bei diskursus ir juos keičia. Iš naujo įvertindamas liberalios migracijos politikos paradoksą, straipsnis pristato „Digital Explorers“ bandomojo projekto atvejo analizę. Remiantis viešai prieinamais ir vidiniais projekto dokumentais, straipsnyje analizuojama, kaip pilietinės visuomenės veikėjų įgyvendintas projektas taikė kintančias strategijas, siekdamas propaguoti migracijos atvirumą tarp Lietuvos ir Nigerijos. Straipsnis baigiamas retorinių rėmų taksonomijos pristatymu ir svarstymais apie jos reikšmę būsimiems tyrimams, susijusiems su teisėta migracija tarp Vakarų Afrikos ir ES-13 šalių. Reikšminiai žodžiai: migracijos politika, Lietuva, Nigerija, Europos Sąjunga, rėminimo teorija.
ENThis article seeks to answer how civil society actors co-opt and navigate external migration governance agendas and vocabularies. Reassessing the so-called liberal migration governance paradox, it presents a case study of the “Digital Explorers” pilot initiative, aimed at fostering legal migration between the European Union and West Africa. By using publicly available and internal project documentation, the article investigates how the project consortium, led by civil society actors, deployed evolving strategies to advocate for migration openness between Lithuania and Nigeria. The study concludes by presenting a taxonomy of rhetorical frames and reflects on its implications for future research on legal migration frameworks between West Africa and EU-13 countries. Keywords: migration governance, Lithuania, Nigeria, European Union, framing theory.