Žvilgsnis, nukreiptas į idealų aukštumas: Adolfo Damušio tekstai

LTIšeivijoje rašyti Adolfo Damušio tekstai liudija autoriaus ištikimybę dar jaunystėje internalizuotoms vertybėms, valingą jų laikymąsi ir raginimą kitiems būti bendrų idėjų dalininkais. Ne visos A. Damušio idėjos gali būti apibūdintos kaip originalios, tačiau jos atspindi lietuvių išeivijos aktualijas, taip pat atskleidžia individualias A. Damušio pažiūras. Kai kuriais atvejais, kai jis dirbo vadovaujamąji darbą lietuvių išeivijos organizacijose, šios pažiūros lėmė ir lietuvių išeivijos visuomeninio gyvenimo raidą. Tai pasakytina apie XX a. V-VI deš., kai A. Damušis vadovavo Ateitininkų federacijai, Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijai. Tuo metu kai kurie lietuvių išeivijos katalikai kėlė klausimą, kas emigracijos sąlygomis svarbiau - lietuvybė ar katalikybė. A. Damušis šiuo atveju pasisakė už šių dviejų principų integralumą. Lietuvybės išlaikymo viltis A. Damušis siejo su jaunąja lietuvių karta išeivijoje. Rūpinimasis jaunimu - viena neabejotinai vyraujančių temų A. Damušio tekstuose; tuo, beje, galima paaiškinti ir kai kurių tekstų didaktiškumą. Kaip ir daugeliui lietuvių išeivių A. Damušiui buvo aktualus Lietuvos laisvinimas. Be praktinių veiksmų, jis ir tekstais, skelbtais viešojoje erdvėje, svarstė komunizmo esmės klausimus, pabrėžė rezistencijos svarbą. Galima netgi teigti, kad iš A. Damušio tekstų tiesiog trykšta nuoširdus susirūpinimas lietuviškąja rezistencija, jos likimu lietuvių istorinėje sąmonėje.

ENTexts written by Adolfas Damušis in emigration attest to the faithfulness of the author to the values internalised yet back in his younger days, voluntary abidance by these values and encouragement to others to be the partakers of common ideas. Not all the ideas of A. Damušis may be described as original; however, they reflect the topicalities of the Lithuanian emigrants as well as individual views of A. Damušis. In some of the cases when he was in charge of the Lithuanian emigrant organisations, these views determined the development of the public life of Lithuanian emigrants. This can be said about the forties-fifties of the 20th century, when A. Damušis headed the Federation ATEITIS and the Federation of the Roman Catholic Lithuanian Americans. At that time, some of the Catholic Lithuanians in emigration raised the question what was more important in emigration – Lithuanianism or Catholicism. A. Damušis in this case spoke for the integrity of these two principles. He linked the hopes to retain the Lithuanianism with the young generation of the Lithuanians in emigration. Concern for the young people was one of the doubtlessly prevailing subjects in the texts of A. Damušis; it can also be used to explain the didactic quality of some of the texts. The regaining of freedom for Lithuania was important for A. Damušis like for many other emigrant Lithuanians. Besides hands-on actions, he discussed the issues pertaining to the essence of communism and emphasised the importance of resistance in the texts published in the public space. It can even be stated that A. Damušis’ texts exude sincere concern about the Lithuanian resistance and its fate in the historical consciousness of the Lithuanians.