Sugrąžintas iš praeities raštijos paminklas
LTRecenzijoje aptariamas lietuvių kalbotyros pradininko Danieliaus Kleino sudaryto didžiausio XVII a. giesmyno „Naujos giesmių knygos“ (1666) mokslinis leidimas, parengtas Parmos universiteto profesoriaus Guido Michelini. Recenzijoje trumpai apžvelgiama leidinio struktūra, aptariami įvadiniai Guido Michelini, Mindaugo Šinkūno straipsniai. Kleino giesmyną sudaro 230 giesmių. Iš jų 108 paskelbtos pirmą kartą, kitos perimtos iš Zengštoko (1612) ir ankstesnių giesmynų. Naujajame leidinyje prie jų pridedamos pirmesnės versijos su komentarais, išaiškinti pirmą sykį paskelbtų giesmių autoriai ir vertėjai. Greta verstinių giesmių pateikiami parengėjo išaiškinti originalai. Tekstų gretinimas leidžia atskirti sakinių ypatybes, rodančias gyvosios XVII a. lietuvių kalbos sakinio sandarą, nuo sintaksinių skolinių. Reikšmingi teksto fragmentai, kuriuose Danielius Kleinas, Melchijoras Švoba, nutoldami nuo šaltinių, rinkosi savitas, senajai lietuvių kalbai būdingas sintaksės priemones. Vėlesniųjų Kleino giesmynų leidimų (Rikovijaus, 1685 m. ir Šusterio, 1705 m.) papildymai leidinyje pateikiami su išsamiais komentarais (verstiniai tekstai – su išaiškintais šaltiniais ir jų variantais). Nustatyta, kurios iš Kleino naujai paskelbtų giesmių pateko į vėlesnius Jono Berento (1732) ir Adomo Fridricho Šimelpenigio (1750) giesmynus. Ankstyvųjų lietuviškų poetinių tekstų istoriją prof. Michelini atskleidė XVI–XVII a. Europos kultūros kontekste. Tyrimo rezultatai paskelbti dviem (lietuvių ir vokiečių) kalbom, todėl knyga bus lengvai prieinama tiek Lietuvos, tiek kitų šalių mokslo visuomenei.
