Veiksmažodžio reikšmė A. Baranausko, K. Jauniaus ir J. Jablonskio gramatikose: (iš gramatikos mokslo istorijos)

LTŠiame K. Jauniaus 100-osioms mirties ir 180-osioms gimimo metinėms skirtame straipsnyje K. Jauniaus veiksmažodžio reikšmės aprašas pateiktas artimiausiame kontekste - tarp A. Baranausko ir J. Jablonskio aprašų. Visi šie autoriai, nepaisydami XIX a. antrojoje pusėje Europoje įsigalėjusio grynojo formų mokslo, palaikė tradiciją tirti kalbos dalių reikšmę, einančią nuo kalbotyros lopšio Aleksandrijoje2 per pirmąsias lietuvių kalbos gramatikas3 iki jų laikų, kada daugiausia domėtasi tik fonetinės raidos dėsniais. A. Baranauskas išryškino tranzityvinių / intranzityvinių veiksmažodžių priešpriešą ir jos ryšį su rūšimi, K. Jaunius su istorinės gramatikos ir tarmių pažinimo įžvalga gilino A. Baranausko rūšies sampratą ir praplėtė priežastinių veiksmažodžių sąvoką, o J. Jablonskis 1922 m. gramatikoje pirmąkart parodė veikslą kaip gramatinę kategoriją.

ENThe history of science, especially the history of linguistics, is always very important, and forgotten old ideas often arise as new. Therefore, on the anniversary of Kazimieras Jaunius, this article deals with the meaning of verb in the grammars by three authors. The science of grammar by Jaunius is in the immediate context as he learnt from Antanas Baranauskas and influenced Jonas Jablonskis. It has been determined that not only inflectional, but also classifiable categories of verbs are considered as grammar despite different authors, their aims and talents, linguistic education and unlike information on the subject presented in their grammars. A. Baranauskas defined the grammatical transitivity, emphasizing the relation of this category with reflexivity and voice. He also tried to figure out the grammatical nature of the patterns how actions are performed. K. Jaunius worked on the same things, but also classified reflexive verbs according to the basic functions of compositional formants, analysed causative verbs from the historical point of view and explained why passive causative verbs could disappear from Lithuanian. J. Jablonskis, on the other hand, managed to describe the aspect as a grammatical compositional category. The grammatical meaning of verbs described by Baranauskas, Jaunius and Jablonskis now perfectly go together with the science of text linguistics.