Conversions and confessional memory of Ruthenian representatives of political elites of the Grand Duchy of Lithuania in the 16th and 17th centuries

LTXVI a. antroji pusė ir XVII a. pirmoji pusė - tai intensyvių religinių pokyčių laikotarpis Abiejų Tautų Respublikoje, ypatingai tada, kai kalbame apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rusenus magnatus ir bajorus. Iš pradžių kalvinizmo ir antitrinitarizmo populiarumas, sekęs kartu su Katalikų bažnyčios puolimu, buvo tikėjimo keitimo priežastis. Kartais konfesinė priklausomybė būdavo keičiama net kelis kartus per gyvenimą. LDK rusėnų pozicija tikėjimo klausimais priklausė ir nuo jų teisinės bei politinės padėties valstybėje, ir nuo valdovo vykdomos konfesinės politikos, ir nuo santykių su bažnyčiomis, išsilavinimo ir, pagaliau, nuo katalikų bajorų ksenofobijos, kuri itin išaugo XVII a., karų su nekatalikiškomis valstybėmis metu. Todėl svarbu išsiaiškinti ne tik konfesijos keitimo mechanizmą, bet taip pat pasekti, kaip ankstesnė konfesinė priklausomybė ir jos pakeitimas išsilaikė tikėjimą pakeitusių palikuonių atmintyje. Šiuo tikslu straipsnyje remiamasi sociologiniais tyrimais, ypač tikėjimo pakeitimo modeliais. Tyrimas nėra užbaigtas, ypač tada, kai kalbama apie ankstesnių kartų atminties aspektus. Tačiau jau dabar, remiantis protėvių laidojimo vietų priežiūros, piniginių donacijų bažnyčioms analize, galima daryti pirmines prielaidas apie tai, kad buvo išlaikomos ir seno, ir naujo tikėjimo maldos namai, o politiškai laikomasi neutralios pozicijos dėl tikėjimo keitimo klausimų. Tiesa, gana dažnai galima pastebėti bandymus ištrinti iš atminties prisiminimus apie senąjį tikėjimą.

ENThe second half of the 16th century and the first half of the 17th century were the period of intense denominational changes in the Polish-Lithuanian Commonwealth, with particular regard to Ruthenian magnates and nobles of the Grand Duchy of Lithuania. Initially, great popularity of Calvinism and Antitrinitarianism, followed by Catholicism offensive, caused conversions, which happened more often than not even repeatedly during one's lifespan. As far as the Ruthenian nobles of the GDL are concerned, such attitudes were influenced by the legal and political situation of the Ruthenians in the GDL, the rulers' religion policy, relations with the houses of other religions, system of education, or, finally, xenophobia of Catholic nobles that was increasing during the 17th century because of wars against Sweden and Russia. Therefore it is interesting not only to study how the mechanism of conversion worked but also to make an attempt to determine how far the previous faith or innate religion (faith an individual was born into) persisted in one's memory, or, possibly, in one's descendants' memory. For this reason, we have attempted to apply the results of sociological research, most of all conversion models, even though they mainly refer to new religious movements. This issue requires further detailed research, particularly in the aspect of the memory of the ancestors' faith [...].