Kūno kalbą reiškiančių žodžių ir žodžių junginių vertimas (pagal Jurgio Kunčino romaną "Blanchisserie, arba Žvėrynas-Užupis")
LTStraipsnyje aptariami tie kūno kalbą nusakantys žodžių ir žodžių junginių vertimo atvejai, kai kinta žodžio ar žodžių junginio kūno kalbos vaizdinis pagrindas; bandoma apibrėžti to kitimo priežastis ir poveikį vertimo kalbos tekstui. Nustatyta, kad lietuvių ir vokiečių kalbose kūno kalbą koduojančių monoleksemų bei polileksemų (laisvųjų žodžių junginių ir frazeologizmų) vertimo sunkumus lemia to leksikos fragmento formaliosios raiškos įvairovė ir semantinės raiškos ypatumai. Versdamas romaną vertėjas pasitelkia formalaus ir dinaminio ekvivalentiškumo strategijas. Atvejai, kai vertėjui pavyksta rasti ekvivalentišką leksinį vienetą, nėra dažni. Nustatyta, kad monoleksemos ir frazeologizmai, reiškiantys neverbalinę elgseną, nėra adekvatūs: monoleksemomis dažniausiai koduojama kūno kalbos vaizdinio visuma, o frazeologizmais kūno kalba detalizuojama. Pavyzdžiai rodo, kad monoleksemos vertimas frazeologizmu praturtina vertimo tekstą papildomais vaizdiniais, o verčiant frazeologizmą monoleksemą neverbalinė informacija dažniausiai prarandama. Tai patvirtina ir tie vertimo atvejai, kai frazeologizmas verčiamas monoleksemą, nereiškiančia neverbalinės elgsenos. Vertėjas iškreipia originalo kalboje kuriamą neverbalinės elgsenos realybę. Vienu atveju tai lemia skirtingos kalbų sistemos ir neverbalinės elgsenos ypatumai, kitu – vertėjo kompetencija ir skirtingų kultūrų pažinimas.
ENThe aim of the article is to discuss those cases of translation of words and word collocations outlining non-verbal behaviour when there is a change in the visual basis of the word or collocation, to try to establish causes of the change and impact on the text of the target language. It was established that in Lithuanian and German languages translation difficulties of monolexemes and polylexemes (free collocations and idioms) encoding the non-verbal behaviour are caused by the variety of formal expression and peculiarities of semantic expression of this segment of lexis. In the translation of the above-mentioned novel, formal and dynamic equivalence strategies are employed by the translator. The cases when the translator succeeds in finding an equivalent lexical unit are not numerous. It was established that monolexemes and idioms expressing the non-verbal behaviour are not adequate in translation: monolexemes are often employed to encode the whole image of the non-verbal behaviour, while idioms show the non-verbal behaviour more in detail.Examples demonstrate that translation of a monolexeme by an idiom enriches the text with additional images, while translation of an idiom by a monolexeme often causes the loss of the non-verbal information. This is also proved by the cases of translation when an idiom is translated by a monolexeme which does not express the non-verbal behaviour. The translator distorts the reality of the non-verbal behaviour created in the source language. In some cases it is caused by the different systems of languages and peculiarities of the non-verbal behaviour, in other cases this can be explained by the lack of the translator's competence and knowledge of different cultures.
