LTŠiame straipsnyje nagrinėjami nevisapusiški ir kartais prieštaringi nusikaltimų, organizuoto nusikalstamumo ir konkrečiai korupcijos įrodymai postkomunistinėse valstybėse. Taip pat siekiama paaiškinti pastarųjų nusikaltimų skaičiaus augimo priežastis. Vieni iš svarbiausių nusikalstamumą įtakojančių faktorių yra ekonomikos poveikis, neoliberalizmas, globalizacija, Šengeno zona ir “Europa-Tvirtovė“ samprata, komunizmo palikimas. Atitinkamai straipsnyje nagrinėjama nusikalstamumo dinamika, tarnybinius nusižengimus postkomunistiniame regione, siūlant išvadas, kad nusikalstamumas ir konkrečiai korupcija stabilizavosi ar net sumažėjo pastaruoju metu daugelyje postkomunistinių valstybių. Tiesa, jog pastaruoju metu nusikalstamumo lygis yra sumažėjęs daugelyje pasaulio valstybių dėl įvairių priežasčių - nuo pažangesnių technologijų, taikomų namų ir automobilių apsaugai iki liberalesnio abortų reglamentavimo. Toks nusikalstamumo faktorius kaip technologinės inovacijos gali būti priskiriamas ir pokomunistiniam pasauliui, tačiau jam būdingos ir kitos priežastys, kaip - išorinių veiksnių (ypač ES) įtaka, iš pereinamojo laikotarpio judama link konsolidacijos.
ENThis article examines the incomplete and sometimes contradictory evidence on the crime, organised crime and corruption situations in post-communist states, and then seeks to explain the apparent increase in all three in early post-communism. Among the factors considered are the impact of weak states and economies, neo-liberalism, globalisation, Schengen and Fortress Europe, the Communist legacy (the ‘ghost from the past'), and collusion. The article then examines the dynamics of criminality and malfeasance in the region, and provides evidence to suggest that the crime and corruption situation has stabilised or even improved in most post communist countries in recent times. The factors considered for explaining this apparent improvement are the role of external agents (notably the EU), the move from transition to consolidation, and the role of political will.