LTJau keletą dešimtmečių mes palengva išsilaisviname iš unifikuotos didžiosios istorijos. Puikūs šio proceso pavyzdžiai yra keleto miestų vizualinės istorijos. Šiame straipsnyje autorius aptaria lokalinę fotografinę istoriją didžiosios oficialiosios istorijos kontekste. Šio straipsnio autorius bando atskleisti fotografinio pasakojimo problemas, remdamasis Joniškio ir Žagarės fotografijų albumais. Mažųjų miestų intriguojančios vizualinės istorijos, vizualiniai naratyvai atsispindi ne kokioje nors mįslingoje gelmėje, bet fotografijų paviršiuje, įdėmiai pažvelgę į minėtų miestų lokalines fotografines scenas iš karto pastebime gyvas detales, gyvus judesius. Miestelėnų pozose ir gestuose atpažįstame ir istorines savo laikmečio pozas, kurios yra nepaprastai išraiškingos.
ENWe have been getting free of unified great history for a few decades. Excellent examples of this process are visual histories of some towns. In this article the author discusses the local photographie history in the context of great official history. The author of this article tries to disclose the problems of photographic narrative referring to historic photography albums of Joniškis and Žagarė. The surfaces of photographies reflect intriguing visual history of small towns. After careful study of local photographic scenes we can notice lively details and gesures right away. In the town-dweller's poses and gestures we can recognize historical poses of our time which are very expressive.