Vardas ir vaizdas: fotografijos hermeneutika
LTFotografijos hermeneutika mus koncentruoja ties vardo ir vaizdo sąveika. Įvardijimas visada susijęs su kalbos galimybėmis, kalbos svarba aiškinant. Aiškinimas ir įvardijimas yra tarpusavyje kalbos lygmeniu susiję dalykai. Įvardijimas visuomet yra kalbinio nusakymo ir susišnekėjimo galimybė. Ne visus dalykus galima apibūdinti tiesiogiai, ne viską, galima pasakyti tiesiogine kalba. Kai kada prireikia netiesioginės kalbos. Tokia netiesiogine kalba gali būti ir pats vaizdas, vizualinė kalba. Viena iš vizualinės kalbos formų yra fotografijos kalba. Ričardas Dailidė įvardija vaizdais sudėtingas ir primirštas socialinės ir kultūrinės atminties vizijas. Aleksandras Ostašenkovas ieško miesto vizualinėje atmintyje neišryškėjusių ir neišryškinamų vizualinių prisiminimų. Abiejų fotografų vizualinis įvardijimas susipynęs su įmantriu vizualiniu pasakojimu.
ENPhotographic hermeneutics concentrates our attention on the interaction between the name and the view. Definition is always connected with the possibilities of a certain language and importance of its explanation. Explanation and definition are connected on the language level. Definition is connected with possibilities of language expression and communication. It is impossible to define all things directly. It is impossible to say everything directly. Sometimes indirect speech is worth using. The view and the visual language is a kind of indirect speech. The language of photography is one of the forms of visual langua' ge. There are two different ways of defining Šiauliai photographers. Ričardas Dailidė identifies complicated and forgotten social and cultural visions of memory in his photographies- Aleksandras Ostanšenkovas looks for unexposed and undeveloped visual recollections m the visual remembrance of the town. The photographers' visual identification is closely connected with their fanciful visual narrative.
