Naujosios Žagarės bažnyčios varpai ir laikrodžiai

LTLietuva praeityje turėjo stiprias bronzos liejininkystės tradicijas, tačiau XVIII a. antrojoje pusėje amatas ėmė smukti ir menkėti. Bažnyčių varpus XVIII a. antrojoje pusėje – XIX a. imta užsakinėti Karaliaučiaus, Lenkijos, Latvijos ir Rusijos (Vaidajaus bei Maskvos) gamyklose. Karų metais varpai tapdavo trofėjiniu grobiu, nevienas buvo išvežtas kaip strateginė žaliava, sunaudotas karinei amunicijai. Žmonėms tekdavo varpus slapstyti, užkasant į žemę. Nemaža iš Lietuvoje esančių bažnytinių varpų (šiuo metu 249) įtraukti į Valstybinį kultūros vertybių registrą, tačiau tik nedidelė jų dalis moksliškai aprašyti. Naujosios Žagarės bažnyčioje laikrodis tikriausiai įrengtas konkuruojant su kaimynas latviais; kita vertus, miestelyje buvę nemažai amatininkų. Bažnyčios laikrodis paminėtas tik 1881 m. Žemaičių vyskupo Aleksandro Beresnevičiaus pasirašytame vizitacijos akte. Toje pačioje bažnyčios bokšto kondignacijoįe, kur įrengtas laikrodis, yra pakabinti ir du bronziniai varpai. Vienas jų išlietas 1611 m.; jo išskirtinumas – ne tik gamybos metai, bet ir išraižyti Žagarės klebono A. Černeckio inicialai. Didesnįjį – 1809 m. lietą varpą, naudotą laikrodžio dūžiams, išskiria gausus ir skoningas dekoras. Straipsnio tikslas – aprašyti Naujosios Žagarės bažnyčios bokšte esančias kultūros vertybes – varpus ir laikrodį, lyginamuoju istoriniu bei technologinės apžiūros metodais nustatyti jų vertę.Reikšminiai žodžiai: Naujosios Žagarės bažnyčia; Bokšto laikrodis; Varpai; New Žagare Church; The tower clock; The bells; Laikrodis; Varpas; Amatų istorija; Kultūros paveldas; Naujoji Žagarė Church; Clock; Bell; History of crafts; Cultural heritage.

ENThe clock of New Žagarė Church is very valuable as a hand made product of the local 19th-century amateurs. The tower clocks are rather rare objects of cultural heritage in Lithuania, so this clock must be taken care of by the diocese and state. Made in 1611, the bell is also of great cultural value. It is exceptional not only because of the years of production but also because of the fact that Žagarė dean A. Černeckis' initials were carved on it. The bigger bell made in 1809 and used for strokes of the clock is important because of the abundant and subtle decor. The general problem of all tower bells as the values of Lithuania culture is that they are practically not accessible to people who are interested in cultural heritage. [From the publication]