Incidentas universitete: 1925 m. lapkritis, Kaunas

LTAptariamas 1925 m. incidentas buvo vienas tarp daugelio, kaitinusių viešąją nuomonę. Visų tokių nutikimų pasekmė — krašto susiskaldymas į kairiuosius ir "tautiškai" nusiteikusius, bei plačiai paplitęs įsitikinimas, kad priešininkai siekia paslėptų, nešvarių tikslų: kairieji, prisidengę humanistine bei socialinio teisingumo retorika, griauna Nepriklausomybę ir siekia įgyvendinti internacionalistinį bei bedievišką bolševizmą, o tautininkai — patriotiniais šūkiais dengia kapitalistinį vargdienių išnaudojimą ir asmenines ambicijas. Skaitant to meto spaudą akivaizdu, kad nė viena pusė nereagavo į pačius įvykius, bet visur ieškojo "tikrosios" prasmės. Tiems, kurių vertybinėje skalėje, jų pačių manymu, prioritetas priklausė lietuvių tautai, nepriklausomybė kartu reiškė ir teisę, ir pareigą kurti lietuvišką Lietuvą, visa kita – demokratija, kultūra, socialinis teisingumas, religija – vertinta utilitariai. Tarp jų oponentų, be abejo, būta ir panašiai tautiškai nusiteikusių. Bet pastarieji Lietuvą įsivaizdavo savaip - radikaliai socialistinę ir sekuliarizuotą. Autorius mano, kad jų atveju sunkiau skirti, kur tikslas, o kur priemonės. Pvz., ar jie socializmą propagavo, nes tai, jų nuomone, buvę Lietuvai reikalinga, ar jie kūrė Lietuvą kaip socializmui diegti palankią erdvę? Aišku, abejose pusėse turėjo rastis neturinčių pastovesnės vertybinės orientacijos, tenorėjusių netrukdomai gyventi, nesvarbu kokia kalba, kokioje politinėje sistemoje, kokioje socialinėje santvarkoje, kokioje valstybėje. Taip pat turėjo būti ir saujelė dirbusių svetimai valstybei, tokių kaip Nochimas Jubileris.

ENThe incident of 1925 under consideration was one the many which fuelled the public opinion. The consequences of all such occurrences included the fracturing of the region into the leftists and the “nationally” disposed as well as the widespread belief that the opponents pursued hidden and dirty goals: under cover of theory of humanism and social equity, the leftists were destroying the Independence and seeking to implement the internationalist and godless bolshevism, whereas the nationalists were shrouding the capitalist exploitation of the needy and personal ambitions in patriotic slogans. It is obvious when reading the press of those times that neither side reacted to the events, but rather searched for the “true” meaning everywhere. To those, in whose scale of values, in their opinion, the priority was with the Lithuanian nation, independence simultaneously meant the right and the duty to create Lithuanian Lithuania, while all that remained – democracy, culture, social equity and religion – were evaluated in an utilitarian manner. Naturally, among their opponents there were similarly nationally-minded individuals. However, the latter ones envisaged Lithuania patently socialistic and secularised. The author believes that in their case it is more difficult to distinguish between the goal and means. For instance, were they advocating socialism as necessary for Lithuania in their opinion, or were they shaping Lithuania as the space conducive for the introduction of socialism? Certainly, on both sides there must have been individuals not having a more constant value orientation who only wanted to live without hindrance regardless of the language, political system, social regime or state. Moreover, there must have been a scattering of those who worked for the alien state, such as Nochimas Jubileris.