Akademinio jaunimo požiūris į bedarbystę

LTNarystė ES lėmė esminius pokyčius Lietuvos darbo rinkoje. Pirmaisiais šio amžiaus metais socialinė įtampa šalyje buvo tiesiogiai siejama su bedarbyste, tačiau 2005 m. aktualesne problema tapo masinė emigracija ir dirbančiųjų trūkumas beveik visose veiklos srityse. Siekiant išsiaiškinti, kokios yra specialistų pamainos perspektyvos, būtina žinoti akademinio jaunimo požiūrį į darbą ir bedarbystę gimtojoje šalyje. Straipsnyje nagrinėjami 2000 ir 2005 metais atliktų tyrimų duomenys. Studentų požiūris į bedarbystę apibūdina du aspektai: 1) situacijos šalies darbo rinkoje vertinimas, bedarbystės masto ir priežasčių suvokimas, 2) pasirinktos specialybės studijų vertinimas, darbo pagal įgytą profesiją samprata. Dauguma 2000 m. studijavusių respondentų asmeniškai susidūrė su bedarbyste, todėl dažniausiai užjausdavo bedarbius, o dėl jų padėties buvo linkę kaltinti Vyriausybę, netikusią politiką. Studijos ir pasirinkta specialybė šiems respondentams buvo vertybė: dauguma jų ketino ateityje dirbti įgytą kvalifikaciją atitinkantį darbą. Tuo tarpu 2005 m. apklausti studentai bedarbyste nesidomėjo, bedarbius dažniausiai tapatino su marginalais (valkatomis, benamiais). Dauguma šių respondentų neturėjo aiškios nuomonės apie studijuojamą, dažniausiai atsitiktinai pasirinktą specialybę. Tikėtina, kad bedarbystės grėsmė - svarbus jaunimo socialinės brandos veiksnys. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Akademinis jaunimas; Permainos; Bedarbystė; Emigracija.

ENThe EU membership determined fundamental changes in Lithuania’s labour market. If social tension during the first years of this century was directly related to unemployment, mass emigration and the lack of labour in almost all areas became a more urgent problem by 2005. In order to determine the prospects of specialist replacement, it is necessary to find out the academic youth’s attitude towards employment and unemployment in the native country. The article examines the data of two researches carried out in 2000 and in 2005. The students’ attitude towards unemployment is characterised by two aspects: 1) the assessment of the situation in the national labour market, as well as the understanding of the scale and the causes of unemployment, and 2) the assessment of the study programme of the chosen speciality and the understanding of employment within the acquired profession. Most of respondents in 2002 had personally encountered unemployment, usually sympathised with the unemployed, and tended to blame the government and bad policies for their situation. These respondents valued their studies and the chosen speciality: most of them intended to have a job corresponding to the acquired qualifications. In contrast, the students surveyed in 2005 were not interested in unemployment and equated the unemployed with outcasts (vagrants, homeless people). Most of these respondents did not have a clear opinion about their specialty, which was usually chosen accidentally. It is likely that the threat of unemployment is an important factor in the social maturity of the youth.