Katalikiškos socialinės minties raiška Lietuvoje (XX a. pradžioje)

LTStraipsnyje, remiantis literatūra ir istorinių šaltinių kritine analize, parodomos katalikų intelektinės ir organizacinės pajėgos. Aptariamos pagrindinės veikimo kryptys ir jų rezultatai. Parodoma, kad tuomet veikusius katalikų sociologus vienijo vienas bendras bruožas - pastangos derinti socialinę teoriją su praktika. Nagrinėdami socialinius klausimus ir ypač siūlydami konkretų jų sprendimą, jie pasikliovė ne tiek teorija, kiek sveika nuovoka ir istorine tautos išmintimi. Todėl galima teigti, jog jų teoriniai samprotavimai pirmiausia turėjo pagrįsti socialinę veiklą. Tai lėmė utilitarizmas ir pozityvistinė nuostata, būdinga XIX-XX a. sandūroje prabudusiai lietuvių savimonei. Kita vertus, tam poveikį turėjo ir subjektyvūs veiksniai Tai buvo plačių interesų žmonės, kurie reiškėsi įvairiose mokslinio ir socialinio gyvenimo srityse. Nepaisant socialinių interesų įvairovės, juos vienijo siekis ugdant normalų kritišką požiūrį į socialinius reiškinius pasitarnauti Lietuvai ir jos žmonėms, puoselėjant nepriklausomybės atgavimo viltį ir ugdant atsakingo, savarankiško veikimo nuostatas.

ENThe article deals with the circumstances and characteristics of expressing Catholic social thinking in Lithuania. Catholic intellectual and organizational forces and the main activity trends and results are discussed with reference to the literature and critical analysis of historical sources. The paper explains that the Catholic sociologists of Kaunas Diocese were united by one common feature - efforts to harmonize social theory with practice. While analyzing social issues and proposing an appropriate decision in particular, they relied not only on the theory but also on the sobriety and historic wisdom of the nation. Consequently, it seems to be that their theoretical considerations mainly had to ground social activity. On the other hand, subjective indicators also influenced the situation and involved people having wide interests and expressing themselves in different areas of scientific and social life. Some of those tried to theoretically analyse social problems constantly looking at the pointed questions through specific social phenomena and realia while the other part ex- pressed themselves not only in the sociological area but also in pedagogical, psychological, philosophical and economic fields. The third part used to establish societies, supported consumer companies and personally was actively involved in their activities. Despite the variety of social interests, Catholic sociologists were united by a common objective - while presenting a common critical viewpoint on social phenomena, to service Lithuania and its people enshrining the hope of regaining independence and provisions for independent and responsible activity.