Baisogalos geležinkelio stotis 1871-1940 metais

LTStraipsnyje yra analizuojama Baisogalos geležinkelio stoties 1871 – 1940 metų istorija. Baisogalos geležinkelio III klasės stotis, gavusi pavadinimą nuo už 2 km nuo jos esančio bažnytkaimio, pradėjo viešai veikti 1871 m. rugsėjo 4 d. Šios stoties atidarymas paskatino žmonių kūrimąsi prie jos, ko pasėkoje susiformavo stoties gyvenvietė. Baisogalos stotis su aplinkinėmis geležinkelio stotimis buvo sujungta keturiais telegrafo laidais. Pati stotis turėjo vieną telegrafo aparatą, joje buvo dveji peronai, o krovos darbams buvo skirta atvira platforma bei medinis pakhauzas. Geležinkelio darbuotojai stotyje turėjo būstą su pirtimi ir ūkiniais pastatais. Stotyje buvo vandens bokštas. 1915 m. stotis buvo užimta kaizerinės vokiečių kariuomenės. Rusams pasitraukiant iš Baisogalos geležinkelio stoties, buvo išvaryti visi riedmenys, susprogdinta nemažai tiltų, o geležinkelio personalas deportuotas į vidines Rusijos gubernijas. Vokiečių specialūs geležinkelininkų daliniai tvarkėsi stotyje nesidomėdami vietiniais stoties darbuotojais. Dėl tinkamų plačiajai vėžei riedmenų, kurių reikėjo eksploatacijai Rusijoje, trūkumo stoties darbas buvo apmiręs, o atsigavo tik 1916 m. vasario 25 d. kariškiams sutvarkius išgriautus Kaišiadorių – Šiaulių kelio tiltus, ir susiaurinus kelio vėžę. 1919 m. liepos 3-4 d. lietuviai perėmė iš vokiečių Baisogalos geležinkelio stotį. Tuomet perimta stotis gavo IV klasę – ji buvo smarkiai nuniokota, o vandentiekis neveikė. 1929 – 1936 m. stotyje vyko įvairūs pertvarkymai ir atnaujinimai. Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu Baisogaloje buvo vykdomos visos geležinkelio operacijos bei atliekami prekių mainai su užsieniu.

ENThis article analyzes the history of Baisogala railway station in the period between 1871 and 1940. Baisogala railway station of the third class was named after the village situated 2 km from it and was officially opened on 4 September, 1871. The opening of the station has prompted the settlement of people around the station which resulted in the formation of station’s village. Baisogala station was connected by four telegraph wires with the surrounding railway stations. The station itself had one telegraph machine, two platforms and an open platform and a wooden pack house designated for loading operations. Accommodation with a bath and outbuildings has been provided to the railway workers at the station. The water tower stood in the territory of the station. In 1915, the station was occupied by the imperial German army. With Russians retreating from Baisogala railway station, all the rolling-stock was dislodged, a number of bridges were exploded and the railway staff was deported to the interior provinces of Russia. Special German subdivisions of railway workers managed the station and did not take any interest in railway workers. The work at the station was stiff due to the lack of rolling-stock suitable for a broad gauge, which was required for the exploitation in Russia, and revived only on 25 February, 1916, after the soldiers have fixed the demolished bridges in the road from Kaišiadorys to Šiauliai and narrowed the gauge. On 3-4 July 1919, Lithuanians took over Baisogala railway station from Germans. The station received the fourth class then as it was severely damaged and there was no water supply. In the period between 1929 and 1936, the station underwent different reconstructions and renovations. During the period of the independence of Lithuania all railway operations have been carried out and exchange of goods with foreign countries took place.