Baisogalos valsčiaus gyvenamųjų vietų vardai

LTXX a. viduryje, prieš pat karą sudarytuose sąrašuose Baisogalos valsčiuje užrašyta 127 gyvenamųjų vietų (t. y. kaimų, dvarų, viensėdžių) vardai. Dabartinėje Baisogalos savivaldybėje jų likę mažiau, 43 vietų vardai išnykę. Tačiau straipsnyje aptariami visi minėtose bylose Baisogalos valsčiuje žymėti gyvenamųjų vietų vardai. Baisogalos valsčiaus gyvenamųjų vietų vardai aptariami jų kilmės ir darybos požiūriu. Pagal kilmę jų yra asmenvardinių (kilusių iš vardų, pavardžių, pravardžių) arba kilusių iš apeliatyvinių asmenų pavadinimų, vietovardimų (kilusių is vandenvardžių ar kitų vietovardžių) ir apeliatyvinių (kilusių iš bendrinių žodžių, t. y. iš įvairių geografinių, geobotaninių ir pan. terminų bei pavadinimų). Darybos požiūriu visi gyvenamųjų vietų vardai skirstytini į pirminius, vedinius, dūrinius ir sudėtinius vardus. Pirminiai vietovardžiai - tai vardai, neturintys darybos požymių; jie tiesiog perimti iš kitų žodžių sluoksnio; vediniai - tai dariniai, kai pakitusi žodžio galūnė, pridėta priesaga ar priešdėlis. Prie vedinių galima priskirti ir pluralia tantum formas, t. y. iš žodžių daugiskaitos formos padaryti vietų vardai. Dūriniai - tai sudurtiniai iš dviejų ar daugiau šaknų sudaryti vardai; sudėtiniai vietų vardai - tai keliažodžiai junginiai. Iš vardų analizės matyti, jog Baisogalos apylinkėse vyrauja asmenvardinės kilmės pluralia tantum formų vietų vardai. Vietovardinių ir apeliatyvinės kilmės vietų vardų kiekis pasiskirstęs maždaug lygiomis dalimis. Ir šiuose sluoksniuose vyraujančios yra pluralia tantum formos; kiek mažiau yra priesagų vedinių.

ENThe hydronyms-names of rivers, brooks, creeks, lakes or their parts-have been collected in Baisogala Valsčius (rural district) in 1935, when, under the initiative of the then Education Ministry of Lithuania the onomastic register of all lands in Lithuania had been made. The key peculiarities of origin, semantics (motivation) and formation of hydronyms in Baisogala area are as follows: (1) according to their origin, the hydronyms originated from the Indo-European, common Baltic and Lithuanian layer as well as other languages should be distinguished; (2) the Indo-European layer comprises those names, which could appear even before formation of Lithuanian and Baltic languages- such names could be hydronyms Dotnuvėlė, Kārupis, and Palõnas; (3) the group of common Baltic hydronyms is formed of those, the origin of which could be explained by the data of Baltic languages close to the Lithuanian - i.e., Latvian and Prussian; such river names as Kiršinąs and Vilpesys can be attributed to this group; (4) it is enough to have Lithuanian words to explain the hydronyms of Lithuanian layer origin, moreover, the motives for their appearance also are clear; such ones are most numerous-59; (5) the Slavonic languages make the source of hydronyms originated from the words of other languages; such river names as Bydlago upelis and Spadāvas rāvas are attributable to this layer; (6) the most often motives for the hydronyms to appear are physical water qualities, i.e., colour, taste, odour, stream character and features of rive banks; moreover, there are quite a few names of rivers and lakes of plant and animal semantics (motivation) as well as those indicating their belonging; (7) according to word formation the hydronyms can be primary, i.e., coinciding with common words, and secondary, i.e., formed by applying additional means.(8) secondary hydronyms are derivative, compound and composite; the suffix type of word formation is most often and most productive (28 derivatives), slightly less productive is stringing (22 compounds), followed by ending derivatives (8), composite hydronyms (6) and prefix derivatives (2).