Baisogalos herbas
LTKetverių metų seimo 1791 m. balandžio 18 d. priimtas Miestų įstatymas sąlygojo didžiulį Lietuvos miestelėnų ažiotažą rūpinantis miestų savivalda. Būtent per šį pakilimą 1791 m. lapkričio 10 d. Baisogala viena iš pirmųjų gavo laisvojo miesto teisių privilegiją, kurią miestelėnams galbūt padėjo išrūpinti kilmingasis Vincentas Laucevičius. Privilegijoje esantis pareigūnų išvardinimas leidžia daryti prielaidą, kad savivaldos užuomazgų Baisogaloje būta ir anksčiau. Baisogalai suteiktame herbe – perskelto apskritimo – heraldinėje dešinėje pavaizduota pasaga, su virš jos tupinčiu paukščiu, snape laikančiu žiedą, o heraldinėje kairėje – Dievo Apvaizdos akis. Ant pasagos tupintis paukštis labai primena lenkišką Naktivo herbą, naudotą kilmingųjų heraldikoje. Tokio herbo nenaudojo nė vienas iš šiandien žinomų XVIII a. II p. Baisogalos savininkų ir nuomininkų. Baisogalos herbe panaudota pasaga su paukščiu labiau sietina su manomu privilegijos išrūpintoju Vincentu Laucevičiumi, naudojusio panašų Vanago herbą. Dievo Apvaizda buvo Ketverių metų seimo ideologinis simbolis, kuris pateko net į septynių tuo metu savivaldą gavusių miestų herbus. Šis simbolis sietinas ir su Baisogalos Švč. Trejybės bažnyčia, jei ankstesnioji bažnyčia irgi turėjo tokį titulą, nes hagiografijoje Dievo Apvaizda buvo Švč. Trejybės bažnyčios simbolis. Baisogalos savivalda buvo panaikinta maždaug po dešimties mėnesių po privilegijos išdavimo krašte ėmus šeimininkauti konfederatams. Herbas buvo atkurtas ir oficialiai įteisintas tik 1992 m. sausio 23 d.
ENA plain landscape in Baisogala Valsčius is notable for specific features caused by the deep-layer and near-surface geological setup and development. The final ground cover of this region was formed by the Pleistocene ice sheet that overlaid the older rock beds with morainic glacial deposits. The till plain of Baisogala is formed of calcareous morainic layers rich in boulders, pebble and gravel. This confirms the intensive exaration of surface and accumulation of a basal till during the last and penultimate glaciations. Therefore it is quite reasonable to name this plain as the basal till plain.
