Derybos su Baltijos šalių atstovais. Emigracinė Lenkijos respublikos vyriausybė ir Lietuvos, Latvijos ir Estijos emigrantai (1945-1956)

LTStraipsnyje atskleidžiamas pokario emigrantų vienas svarbiausių uždavinių – bendradarbiavimas su išeiviais iš Vidurio ir Rytų Europos. Akcentuojama Vokietijos ir Rusijos grėsmė Vidurio ir Rytų Europos šalims. Rašoma, kad buvo galvojama sudaryti Vidurio ir Rytų Europos valstybių sąjungą, tačiau lenkai pirmiausiai privalėjo išspręsti ginčus su savo kaimynais, tarp jų ir lietuviais. Taip pat straipsnyje yra aptariama lietuvių emigrantų veikla, žymių emigracijos atstovų – Stasio Lozoraičio, Vaclovo Sidzikausko ir kitų nuopelnai. Po Antrojo pasaulinio karo lietuvių išeivija savo iniciatyva užmezgė ryšius su emigracine Lenkijos valdžia, buvo siekiama suartėjimo su Lenkija, o Lietuva ir Lenkija turėjo vykdyti bendrą užsienio ir karinę politiką. Suartėjimas turėjo aprėpti kultūrų suartėjimą ir ekonominį bendradarbiavimą. Buvo keliamas ir Vilniaus klausimas, kur buvo siūloma kuo greičiau susitarti dėl šios opios problemos. Straipsnyje taip pat akcentuojama, kad dviejų didžiausių emigracijos politinių organizacijų atstovai sutartinai pritarė ir savarankiškos nepriklausomos Lietuvos sukūrimui. Nurodoma, kad derybiniuose pokalbiuose buvo kalbama, kad Lietuva daugiau sietina su Lenkijos žemėmis. Straipsnyje atskleidžiama, kad sunkiausia buvo susitarti politiniais klausimais, tačiau bet kokius ginčus buvo siūloma spręsti taikiai. Nors deryboms su lietuviais buvo teikiamas ypatingas dėmesys, buvo plečiami ryšiai ir su kitomis Baltijos šalimis – estais ir latviais, tačiau susitarimams su trejomis Baltijos valstybėmis trukdė atskirų išeivijos grupių vidaus nesutarimai.

ENThe article reveals one of the most important tasks of the postwar emigrants – the cooperation with emigrants of the Middle and East Europe. The threat of Germany and Russia to the states of the Middle and East Europe is emphasized. It discloses that the creation of the Union of Middle and East European states was considered. However, Polish had first of all to solve their disputes with neighbours, including Lithuanians as well. Article also analyzed the activities of Lithuanian emigrants, merits of famous representatives of the emigration – Stasys Lozoraitis, Vaclovas Sidzikauskas and others. After the Second World War Lithuanian emigration by its own initiative entered into relations with emigrational government of Poland, they aimed for approach with Poland, whereas Lithuania and Poland had to pursue common foreign and military policy. This approach had to encompass the cultural convergence and economic cooperation. The question of Vilnius was also raised and it was advised to agree upon this burning problem as soon as possible. It is stressed in the article that representatives of the largest emigration political organizations with one voice approved of the restoration of autonomous and independent Lithuania. In the negotiating conversations it was discussed that Lithuania is more associated with territory of Poland. The article reveals that the most difficult was to reach the agreement concerning political issues. Nevertheless, it was suggested to solve all disputes peacefully. Although the negotiations with Lithuanians were given particular attention, relations with other Baltic states (Estonians and Latvians) were also expanded. However, the internal disagreements of separate emigration groups impeded the agreements with all three Baltic states.