Lenkų pogrindis ir sovietų okupacija po 1944 metų liepos mėnesio

LTTurbūt didžiausias Europos istorijoje Antrojo pasaulinio karo laikų pogrindinis judėjimas prieš totalitarinę sistemą buvo Pogrindinė Lenkijos valstybė. Pogrindinis judėjimas darė įtaką visai lenkų visuomenei ir kėlė realią grėsmę Vokietijos interesams. Judėjimas buvo toks stiprus, kad Vokietija buvo priversta visą laiką Lenkijos teritorijoje laikyti gausias karines pajėgas. Išvijus iš Lenkijos žemių Vokietijos kariuomenę ir administraciją, lenkų pogrindžio kova su okupantais nesibaigė. Apsimetusi išvaduotoja, į šalies teritoriją įžengė dar viena okupacinė kariuomenė – Raudonoji armija. Pakraščių gyventojai, dar 1939–1941 m. trukusios SSRS okupacijos metu patyrę sovietų režimo žiaurumus, nebenorėjo tikėti gera antihitlerinės koalicijos sąjungininkų valia. O juk būtent pakraščiuose turėjo būti tarsi „išbandyta“ gera Sovietų Sąjungos valia. Vykdant akciją „Burza“ („Audra“) šio regiono gyventojai pirmieji turėjo pareikšti norą bendradarbiauti su Raudonąja armija. Viena stipriausių, aktyviausių Pogrindinės Lenkijos valstybės dalių, turėjusi pirmiausia susidurti su sovietine kariuomene, buvo Armijos Krajovos Vilniaus apygarda. Per akcijos „Burza“ kulminaciją stoti į kovą galėjo beveik 10 tūkstančių gerai trofėjiniais ginklais ginkluotų šios apygardos karių. Straipsnyje aprašoma Vilniaus apygardos dalinių kova su sovietų valdžia, atskleidžiami sovietinės valdžios planai ir naudoti metodai, siekiant susidoroti su lenkų pogrindžiu.

ENThe underground Polish state was probably one of the major underground movements during WWII in the history of Europe. The underground movement influenced the whole polish society and was the actual peril for Germany’s interests. The movement was so strong that Germany was forced to constantly keep vast military forces in the territory of Poland. Having banished German military forces and administration from Polish lands, the struggle of the Polish underground against the occupants did not end. Under disguise of a liberator, another occupational military forces, i.e. the Red Army, entered the national territory. Residents of the periphery, who suffered through the atrocities of the USSR occupational regime in 1939–1941, did not want to trust the good will of the anti-Hitler allies. But it is these peripheral territories, where the good will of the Soviet Union had to be “tested”. When implementing the campaign “Burza” [The Storm], residents of this region had to be the first to express the wish to cooperate with the Red Army. One of the strongest and most active parts of the Polish Underground State, which had to face the Soviet forces, was the Vilnius County of Armija Krajowa. During the peak of the campaign “Burza”, 10 thousand soldiers of this county well-armed with trophy arms had to engage in the battle. The article describes the battle of the divisions of the county of Vilnius against the Soviet authorities, reveals the plans of the Soviet authorities and the methods they used to struggle against the Polish underground.