Kolaboravimas su vokiečių okupantais Lenkijoje ir Lietuvoje

LTStraipsnyje aptariami kai kurie kolaboravimo vokiečių okupuotoje Lietuvoje ir Lenkijoje aspektai. Neabejotina, kad po 1989 m. atliktų tyrimų išvados verčia patikslinti daugelį mūsų naujausiosios istoriografijos teiginių. Kolaboravimo problemą reikės vertinti santykių su tautinėmis mažumomis, taigi ir lenkų bei lietuvių santykių kontekste. Ligšiolinėse diskusijose yra išryškėję du supaprastinti požiūriai: lenkai mano, kad lietuviai buvo kolaborantai ir kartu su Vokietija veikė prieš lenkus, o lietuviai - kad lenkų veiksmai kėlė grėsmę Lietuvos valstybės atkūrimui, o Armijos krajovos kariai kalti dėl daugybės lietuvių patriotų mirties. Tokį ryškų nuomonių skirtumą lėmė nevienodas lietuvių ir lenkų apsisprendimas karo metais, jį dar padidino abipusės teritorinės pretenzijos. Svarbiausia yra suvokti abiejų tautų laikyseną okupantų ir nepriklausomybės kovų atžvilgiu. Lenkijos pogrindžio vadovybė kolaboravimu laikė savanorišką bendradarbiavimą su okupantais kenkiant šaliai arba bendrapiliečiams. Todėl kolaborantais nelaikyti Vyriausiosios globos tarybos tarnautojai, bendradarbiavę su okupacine valdžia, ir Lenkijos Raudonojo Kryžiaus, Lenkijos banko darbuotojai, miestų valdybų funkcionieriai. Lenkų kolaboravimo atvejai buvo reti ir pavieniai. Kitaip buvo Lietuvoje, kur užgrobtos šalies piliečiai organizuotai bendradarbiavo su okupacine valdžia. Vertindami lenkų ir lietuvių konfliktą Antrojo pasaulinio karo metais, dėl kurio žuvo daugybė žmonių, privalome kalbėti apie faktus, neišsisukinėti aiškindami abiejų pusių veiksmus.

ENThe article discusses certain aspects of collaboration in the German-occupied Lithuania and Poland. There is no doubt that conclusions of the research performed in 1989 impose certain revision of a great many of statements of our latest historiography. The problem of collaboration should be evaluated in the context of relations with national minorities, therefore, in the context of relations between Poles and Lithuanians. So far, discussions were focused on two simplified attitudes: Poles believe that Lithuanians were collaborates and together with Germans acted against Poles, whereas, Lithuanians believe that Poles’ actions jeopardised the restoration of the state of Lithuania, and soldiers of the Armia Krajowa were responsible for the death of a great many Lithuanian patriots. Such a difference in opinions was determined by different decisions made by Lithuanians and Poles during the war. It further increased mutual territorial claims. It is most important to comprehend the attitudes of the both nations towards the occupants and struggles for independence. The underground government of Poland considered collaboration as a volunteer cooperation with occupants aimed at harming the state and its citizens. Therefore, servants of the Supreme Care Council, functionaries of Poland’s Red Cross, Poland’s bank and city councils’ employees were not considered as collaborates. Cases of Poles collaborating with the occupants were a rare phenomenon. The situation was different in Lithuania. Citizens of the occupied country collaborated with the occupant authorities in an organised manner. When evaluating the conflict between Lithuanians and Poles during WWII, we have to rely on facts and interpret the actions of the both sides in an objective manner.