Lietuvių dailininkai Freiburge po Antrojo pasaulinio karo

LTFreiburgo dailės ir amatų mokykla (École des Arts et Métiers), gyvavusi Vokietijoje 1946-1950 m., yra unikalus Lietuvos kultūros istorijos reiškinys. Ši neįprastomis sąlygomis suklestėjusi mokykla suvaidino labai svarbų vaidmenį, palaikydama prieškaryje susiformavusias lietuvių dailės tradicijas, telkdama lietuvių menininkus, ne savo noru atsidūrusius Vakaruose, ir ugdydama naują lietuvių dailininkų kartą, kuri vėliau, maždaug nuo 1950 m., sėkmingai integravosi į Vakarų Europos šalių, JAV, Kanados, Australijos dailę. Straipsnyje pateikiama trumpa Freiburgo dailės ir amatų mokyklos ir jos aplinkos dailininkų kūrybos apžvalga. Ji atskleidžia, kaip susitelkimas į menininkų bendruomenę padėjo spręsti kūrybines, socialines išvarytų iš Tėvynės, vadinamųjų „perkeltųjų asmenų“, problemas ir kaip menininkų darbuose buvo gvildenama esminė egzistencinė ir meninė pokario kartos lietuvių (ir kitų Rytų europiečių dailininkų) problema: išlikti ar niveliuotis kaip tautai ir susilieti su kitų kraštų kultūra. Buvusių Freiburgo dailės ir amatų mokyklos dėstytojų karta psichologiškai niekada neatsiejo savęs nuo tėvynės. Emigracija visiems buvo primesta našta, ir galbūt todėl jie vis dėlto liko siauresnio, savos tautos vilčių, siekių, kūrybinių aspiracijų reiškėjais ir lokalios nacionalinės tradicijos nešėjais pokario laikotarpiu juos priglaudusiose šalyse. Freiburge ugdyta jaunoji lietuvių dailininkų karta stipriau integravosi į Vakarų meno pasaulį, šeštajame XX amžiaus dešimtmetyje pasklidusi po įvairias Europos šalis ir kitus pasaulio kraštus.

ENThe School of Arts and Crafts of Freiburg (École des Arts et Métiers) established in Germany within 1946–1950 is a unique phenomenon of the history of Lithuanian culture. This school, which flourished during the unusual situation, played a very important role in sustaining Lithuanian art traditions formed during the prewar period, mobilizing Lithuanian artists, who found themselves in the West not by their choice, nurturing the new generation of Lithuanian artists, who successfully integrated into the fine arts of Western Europe states, USA, Canada and Austria from approximately 1950. The article presents a short overview of the School of Arts and Crafts of Freiburg and its artists’ creative works. It reveals how being part of the artists’ community helped to solve creative, social problems of so called “internally displaced people”, who were expelled from the native land and how the main existential and artistic problem of the postwar Lithuanian generation (and other Eastern Europe artists) problem was examined in the works of artists: live on or level as nation and fade into the culture of other nations. The generation of former lecturers of the School of Arts and Crafts of Freiburg psychologically has never dissociated themselves from the native land. Emigration for them was an imposed burden; maybe therefore they remained the mouthpiece of the hopes, objectives and creative aspirations of their nation as well as carriers of local national traditions in the postwar period in the sheltering countries. The young generation of Lithuanian artists educated in Freiburg more strongly integrated into the Western art world, which during the 6th decade of 20th century was overspread in various European states and other countries of the world.