Lietuviai DP Prancūzijos okupacinėje zonoje

LTBaigiantis II pasauliniam karui visa Europa skendėjo griuvėsių dulkėse ir pelenuose. Iš 1,8 mln. nelaimingųjų, iki 1945 m. vidurio užtvindžiusių Vakarų Europos valstybes, buvo ir apie 100 000 Baltijos šalių gyventojų. Vien iš Lietuvos, Jungtinių Tautų pagalbos ir atkūrimo administracijos (UNRRA) duomenimis, pasitraukė apie 63 000 gyventojų, iš kurių 57 495 įsikūrė Vokietijoje, skirtingose okupacinėse zonose: JAV ir Didžiosios Britanijos zonose apylygis skaičius - atitinkamai 30 543 ir 24 555, o Prancūzijos zonoje – 2397. Lietuviško gyvenimo įvairovė perkeltųjų asmenų stovyklose net ir ekstremaliomis sąlygomis buvo įspūdinga: švietimo raida, lietuviškos spaudos atsiradimas, meno kolektyvų, dailininkų raiška. Svarbiausiu dalyku laikytas švietimas - kaip priemonė pasirengti būsimiems gyvenimo iššūkiams. Įvairiems visuomeniniams, kultūriniams reiškiniams daug įtakos turėjo, kurioje okupacinėje zonoje visa tai vyko, koks buvo karinės administracijos požiūris į šią veiklą. Svarbu ir laikotarpis (gyvenimo stovyklose pradžia ar pabaiga), kada vienas ar kitas reiškinys prasidėjo; nemenką vaidmenį vaidino aplinkybės: atsitiktinės ir asmeninės. Nepaisant visko, akivaizdus vienijantis DP stovyklose gyvenusių lietuvių bruožas - ypatingas kultūrinės veiklos poreikis ir aktyvumas, reiškęsis gausia leidybine veikla, visuomeninių ir net politin ių organizacijų kūrimusi. Visa tai bent iš dalies kompensavo prarastos tėvynės ilgesį. Svarbiausias lietuvių karo pabėgėlių bendruomenės uždavinys buvo organizuota lietuviška veikla ekstremaliomis sąlygomis, praradus fizinį ryšį su gimtine.

ENAll Europe laid in ruins, dust and ashes at the end of the Second World War. From among 1.8 million unfortunate people, who until the middle of the year 1945 overflowed the Western Europe states, about 100000 were residents of the Baltic states. According to the data of the United Nations Relief and Rehabilitation Administration (UNRRA) 63000 residents from Lithuania alone left the state among whom 57495 settled in Germany, diverse occupation zones: in American and British zones the numbers are analogous – 30543 and 24555, whereas in French zone – 2397. The life activity of the Lithuanian residents in camps even under extreme conditions was spectacular: education development, rise of the Lithuanian press, expression of art and painters’ groups. Education was considered as the main matter, as a means for future challenges. The occupation zone and the attitude of the military administration to this kind of activity also greatly influenced various social and cultural phenomena. The period (beginning or end of the life in camps) when one or the other phenomenon started is also important, circumstances also plaid a notable role: incidental and personal. Despite everything, the evident and unifying feature of Lithuanians living in camps was the need and activeness of cultural activities, expressed through publishing, establishment of social and even political organisations. All this partially compensated the nostalgia for the native land. The main task of the Lithuanian refugee community was well organized Lithuanian activity under extreme conditions, when the physical connection with the country has been lost.