Lietuvos diplomatai Prancūzijoje (1918-1991)

LTNepriklausomybės metais ir po 1940 m. Lietuvos okupacijos Prancūzijoje išlikęs diplomatinis korpusas ir negausi lietuvių bendruomenė buvo lyg maža sala, kurioje daugelis buvo susaistyti ne tik visus vienijančios laisvinimo veiklos, bendruomeniškumo ir kūrybos, bet ir giminystės ryšiais. Tad, be išvardytų diplomatų, didelės pagarbos nusipelno ir jų šeimų nariai. Jie buvo tarsi neetatiniai pasiuntinybės personalo veikėjai, bendraminčiai ir bendražygiai Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo bei vėliau jos nepriklausomybės atgavimo kovose. Visi, įsijungę ir į Prancūzijos lietuvių bendruomenės veiklą, ir į kitas organizacijas, buvo lyg lietuviškos vilties, kultūros ir kūrybos židiniai lietuvių išeivijoje. Peržvelgę v i s ų Prancūzijoje gyvenusių ir dirbusių Lietuvos diplomatų likimus pastebėsime, kad oficialiai ar neoficialiai Paryžiuje jie dirbo tiesiog dešimtmečius, taip ignoruodami pesimistiškiausias tarptautines opinijas dėl mažos tautos ateities, paneigdami visas "diplomatinio sindromo" užuominas ir atkakliai siekdami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Atsitiktinumas, arba savaime suprantama ir net dėsninga realybė, kad ypatinga kūrybinė paryžietiška aplinka pritraukė čia tuos, kurie buvo ir diplomatai, ir kūrėjai. Tačiau vis tiek lieka neatsakytas klausimas: ko juose buvo daugiau? Ar jie buvo menininkai, dirbantys diplomatinj darbą, ar diplomatai, negalėję menu alsuojančiame Paryžiuje nebūti kūrėjais. Aišku tik viena - jie buvo tikri savo šalies piliečiai ir patriotai, pasiaukojamai dirbę Lietuvai visuose veiklos baruose.

ENDuring the years of independence and after Lithuanian occupation in 1940, the diplomatic corps and sparse Lithuanian community extant in France was like a small island, where many were bound by not only unifying activities of liberation, sociality and creativity, but also by family ties. So, in addition to named diplomats, their family members also deserve high respect. They were like part-time actors of embassy staff, cousins and brother in the struggles for consolidation of Lithuanian statehood and later in the recovery of independence. Everyone who joined community activities of Lithuanians of France and other organizations, were like the hearths of Lithuanian hope, culture and creative work in within Lithuanian emigration. Having passed over the fate of all the diplomats who lived and worked in France, we will notice that they had worked in Paris for decades formally or informally, thus ignoring the pessimistic international opinions for the future of a small nation, denying all the cues of "diplomatic syndrome" and seeking hard the restoration of Lithuanian independence. It was a coincidence or even matter-of-course and regular reality that special artistic environment of Paris attracted there those who were both diplomats and creators. But still the question remains unanswered: what was that they had more? Were they artists working in diplomatic work or diplomats who were unable not to be creators in Paris breathing with art? The only thing is clear - they were real citizens and the patriots of their country, who sacrificially worked in all fields of activities for Lithuania.