Lietuvos netektys sovietinės okupacijos metais

LTNaujausios istorijos tyrinėjimai Lietuvoje dar tik įsibėgėja. Išsamių studijų tarpe vyrauja ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai, nacių ir sovietų okupacinių režimų vykdytų Lietuvos gyventojų naikinimo temos, represijas vykdžiusių struktūrų ir personalijų tyrimai. Čia pristatoma medžiaga yra paremta išsamia analize visų šiuo metu prieinamų šaltinių, liudijančių apie lietuvių tautos patirtas netektis nuo sovietų okupacijos pradžios 1940 m. birželį iki Vokietijos–SSRS karo pradžios Lietuvos teritorijoje ir nuo reokupacijos pradžios 1944 m. liepą dar nesibaigus Antrajam pasauliniam karui iki 1948 metų pabaigos. Tai yra tik nedidelė dalis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (toliau - Centras) vykdomo projekto, kurio tikslas - surasti, ištirti ir paskelbti informaciją apie visus nuo sovietinio okupanto nukentėjusius Lietuvos gyventojus bei ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo dalyvius, įamžinant jų atminimą tęstiniuose leidiniuose - vardynuose, kad jie neliktų tik bevardžiai skaičiai ar numeruoti sąrašai archyvų dokumentuose. Atgimimo pradžioje kilusi diskusija, kokį paminklą reikėtų pastatyti genocido aukoms, išblėso įsivyravus idėjai, kad aukos įvardinimas knygose yra ir jos įamžinimas ir pagerbimas. 1939, 1940–1941 m. Sovietų valdžios represuoti 30437 gyventojai, 1944–1948 m. – 137075. Tremtyje mirė daugiau kaip 28 tūkst. lietuvių, iki 1972 m. tremtyje dar gyveno apie 50 tūkst. lietuvių.

ENThe studies of modern history in Lithuania are gaining momentum yet. Among comprehensive studies, the topics on armed resistance against Soviet occupation, the destruction of the population carried out by Nazi and Soviet Occupation Regimes in Lithuania, the studies on the structures and personalities which carried out repressions are predominant. Material presented here is based on a thorough analysis of all currently available sources, pointing to losses experienced by the Lithuanian nation from the beginning of Soviet occupation in June 1940 until the German-Soviet war on the territory of Lithuania, and the beginning of reoccupation in July 1944 before the end of the Second World War until the end of 1948. This is only a small part of the project conducted by the Lithuanian Genocide and Resistance Research Centre (hereinafter referred to as – the Centre) which aims to discover, examine and publish information on all the Lithuanian people suffered from the Soviet invaders, as well as the fighters of armed and unarmed resistance, immortalizing their memory in serial publications – in onomastics so that they would not be just unnamed numbers or numbered lists in archival documents left. The discussion at the beginning of revival on what monument should be built to the victims of genocide faded away after the idea settled over that the identification of victim in the books is his or her commemoration and homage. 30,437 residents were repressed by the Soviet government in 1939, 1940-1941; 13, 7075 - in 1944-1948. More than 28 thousand Lithuanians died in exile, even about 50 thousand Lithuanians lived in exile until 1972.