Bernardo Brazdžionio laiškai Stasiui Santvarui 1944-1949

LTPublikacijoje pirmą kartą pateikiami Bernardo Brazdžionio laiškai Stasiui Santvarui, rašyti 1944–1949 m. Laiškų parengėjas Ugnius Keturakis teigia, kad juose atsiskleidžia pasitraukusių iš Lietuvos su karo viesulu meno žmonių gyvenimas Vokietijos DP stovyklose, buities sunkumai, šeimyniniai santykiai, Lietuvių rašytojų tremtinių draugijos organizacinė veikla, leidybos reikalai, literatūrinių kartų kolizijos, kūrėjų pastangos įsiterpti į pasaulio literatūros procesą. Taip pat išryškėja B. Brazdžionio veikla nuo Zalcburgo iki Ravensburgo, asmenybės ypatumai, kūrybos laboratorija, redagavimo ir vertimų praktika. Apibendrindamas U. Keturakis teigia, kad B. Brazdžionio laiškai Stasiui Santvarui – ryškesnis ar blankesnis kai kurių poeto biografijos, kūrybos psichologijos, asmenybės bruožų ir pačios egzilio pradžios būsenų atspindys, išsaugojęs tai, kas paprastai iš laiko perspektyvos išsijojama. Laiškuose išlaikyta autentiška autoriaus rašyba, sintaksė, pataisytos tik aiškios korektūros klaidos.Reikšminiai žodžiai: Laiškai, Bernardas Brazdžionis, išeivijos kultūrinė veikla, Lietuvių rašytojų tremtinių draugija.

ENIt is the first publication containing Bernardas Brazdžionis’s letters to Stasys Santvaras, written over the period 1944–1949. According to letter compiler Ugnius Keturakis, they reveal the life of artists, who withdrew from Lithuania when the war broke out, in DB camps in Germany, the difficulties of their daily life, family relationships, organisational activities of the Lithuanian Writers’ Society in Exile, publication activities, collisions of literary generations and creators’ attempts to integrate into the global literature process. Brazdžionis’s activities from Salzburg to Ravensburg, personality traits, creation laboratory, practice of proof-reading and translations are also highlighted. In summary, Keturakis asserts that Brazdžionis’s letters to Stasys Santvaras are a brighter or duller reflection of the poet’s biography, creation, psychology, personality traits and his state at the very start of the exile, which preserved the qualities which are otherwise scattered over time. The author’s writing style, syntax were preserved in the letters, only clear clerical errors were corrected.