Poster in Lithuania: the 1920s and 1930s

LTStraipsnyje aptariamas XX a. I pusės Lietuvos plakatas, kurio kolekcija nėra gausi, o tarp jo autorių nėra tokių tarptautinių įžymybių kaip Alfonsas Mucha. Plakatas apima gyvybingą ištisos šalies, kurioje jis buvo sukurtas, kultūrą. Jis atspindi jos ekonominę ir politinę raidą, istorijos vingius. Nors jis nėra priemonė kurti „gryną“ meną, tačiau plakatas visada išlieka šalies ekonominio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo, visuomenės gerovės, dominuojančių nuostatų ir aktualių diskusijų barometras. Plakatas pasižymi matomumu, jis „nesivaržo“ su kitomis priemonėmis, perteikiančiomis vizualinę informaciją. Todėl daugybė plakatų naudojama reprezentacijai ir propagandai. Tarpukario metai Lietuvoje, kaip ir Vakarų šalyse, buvo auksinis plakato amžius. Valstybės poreikiai sukūrė palankias sąlygas plakato raidai, nors elementari ekonomika ir verslas trukdė reklaminio plakato vystymuisi. Lietuvos plakato įvairovė ir meistriškumas tarpukario laikotarpiu gali būti įvertinti palyginus juos su kaimyninių šalių kontekstu ir su plakatais, sukurtais Lietuvoje per dešimtmetį po tarybinės ir nacių cenzūros. Tyrinėdama Lietuvos plakatą, autorė pasirinko šiuo metu itin populiarų atvejo tyrimo metodą.

ENThis article discusses the Lithuanian poster in the first half of the 20th century. The poster encapsulates vividly the entire culture of the country where it gets created; it reflects its economic and political developments, convolutions of history. It is not the medium to produce 'pure' art: it will always remain 'a barometer' for the country's economy, culture and social life, the welfare of the society, dominant attitudes and topical issues. The research into the Lithuanian poster applies a currently popular 'case study' method. Overview of the Lithuanian poster in the first half of the 20th century demonstrates that the interwar years in Lithuania, like in all Western countries, was the golden age of the poster. The medium enjoyed wide visibility, as it did not have to compete with other mediums employed for visual information, not as abundant as in the second half of the 20th century. Therefore the poster attracted investment and was used for representation and propaganda The needs of the state created conducive conditions for the development of the poster in the country, yet the rudimentary economy and trade hampered also the progress of the poster used for advertising purpose. Therefore the poster communicating public sentiment dominated in its scope and quality compared to posters created in both cultural and advertising spheres. The diversity and artistry of the Lithuanian poster during the interwar period can be best appreciated putting it into contexts and perspective with the poster in the neighbouring countries and the products created in Lithuania during the decades under Soviet and Nazi censorship.