Iš anykštėnų jaunimo papročių

LTStraipsnyje siekiama apžvelgti tarpukario anykštėnų tradicines bendruomeninės veiklos formas. Pagrindinis straipsnio šaltinis yra pagal autoriaus sudarytą programą 1989–1994 metais surinkta medžiaga. Kaip ir didesnėje Lietuvos dalyje, taip ir Anykščių apylinkėse, jaunuolių bendravimo ir mergavimo dienos prasidėdavo jiems pradėjus lankytis kaimo sueigose. Pagrindinis jaunuomenės socializacijos institutas buvo jaunimo bendrija, susiburianti pasilinksminimų metu. Didesnė dalis tirtų tokių kaimo jaunimo bendrijų tarpukariu buvo gana uždaros tiek amžiaus, tiek geografiniu požiūriu. Bendrijų nariams taikyti griežti amžiaus apribojimai: piemenis ir piemenes, neretai ir pusmerges, pusbernius bernai vydavo iš pasilinksminimų. Nors į sueigas priimdavo ir kitų kaimų jaunuolius, tačiau jie turėjo elgtis pagal to kaimo bendrijoje įsigalėjusias padoraus elgesio taisykles. Jų nesilaikant, kildavo konfliktų. Įtakingiausios jaunimo socializacijos požiūriu tarpukariu buvo pavasarininkų, jaunalietuvių ir šaulių organizacijos. Tai buvo naujos jaunimo veiklos formos. Lygindami dabartinio Anykščių rajono kaimų bei miestelių ir gretimų rajonų jaunimo tarpusavio bendravimo intensyvumą, galime teigti, kad anykštėnų jaunimo bendrijos buvo stabilesnės, gyvybingesnės už daugelį Molėtų, Ukmergės, Panevėžio, Rokiškio rajono bendrijų; jos menkai tenusileido kupiškėnams, kurių jaunimo papročių tyrimui šiame amžiuje buvo sutelktas ypatingas dėmesys.

ENThe article seeks to review traditional community activity forms in interwar Anykštėnai. The main source of the article is the material collected in 1989–1994 according to the programme drafted by the author. Similar to the major part of Lithuania, the day of the youth in the region of Anykščiai would begin with meetings of the village residents where they communicated with each other. The main institute of the youth was the youth community gathering during various entertainment activities. The majority of interwar rural youth communities analysed by the author were rather closed in terms of age and geographical aspects. Strict age restrictions were imposed on community members: young male workers would send away shepherds and shepherd girls, teenagers from their entertainment activities. Although youngsters from other villages could participate in meetings, they had to adhere to the rules of behaviour of the village accepting them. In case of misbehaviour, conflicts would emerge. There were several youth organisations which were the most influential. These were new forms of youth activities. When comparing the intensity of communication between contemporary youngsters from villages and settlements of the region of Anykščiai and the neighbouring regions, it could be stated that the then forms of communication were more stable and lively if compared to communities of Molėtai, Ukmergė, Panevėžys, Rokiškis. The only region with more active forms of communication was Kupiškis, the youth habits of which attracted a great deal of attention of researchers.