Vizualinės komunikacijos trikdžiai: nerišlių skaitmeninių asmenybių klausimu

LTKalbant apie skaitmeninį bendravimą ir (at)pažinimą, šiandien susiduriama su technologinių įrankių įvairove ir naujomis manipuliacijos galimybėmis. Žmogų identifikuojančios priemonės pasitarnauja patiems įvairiausiems tikslams – nuo greitesnės prieigos prie personalizuotų paslaugų, pvz., akimirksniu nustatant veidą, iki to paties veido savininko sekiojimo, profiliavimo ir net beprecedentės diskriminacijos. Žmogaus tęsiniai, funkciniai papildiniai ir gilesni savęs pažinimo būdai, kaip ir scialinių tinklų „avatarai“ ir pan., neretai itin aktyviai dirgina dėmesio lauką. Neapibrėžtuose hibridiniuose komunikacijos kanaluose taip pat slypi savi pavojai. Skaitmeninio pasaulio „skverbimasis“ į žmogaus psichiką yra gana kontraversiška, ne veltui kai kurių mokslininkų priekaištų sulaukianti, sritis. Analizuojant šias problemas tekste aptariami sutrikimai „online“ komunikacijoje (zoominis siaubas ir zoominis juokas), mirusiųjų skaitmeninis „perkrovimas“ ir „nulaužtų“ gyvųjų tapatybės savinimasis. Pasitelkiant sekimo kapitalizmo ir tamsiųjų medijų koncepcijas bei remiantis konkrečiais 2018–2022 m. pavyzdžiais, parodoma, jog nuolat plėtojantis inovacijoms, apgaulė ir net sunkūs nusikaltimai, falsifikuojant ir dirbtiniam intelektui (DI) kuriant ne rišlius (pusiau)skaitmeninius agentus, ilgainiui gali kelti vis daugiau iššūkių. Pagrindiniai žodžiai: hibridinės IKT, tamsiosios medijos, siaubo filmai, zoominis siaubas, zoominis juokas, bndravimas su mirusiais, nerišlios skaitmeninės asmenybės.

ENWhen it comes to digital communication and (re)cognition, we are confronted today with a variety of technological tools and new possibilities for manipulation. Tools that can identify people serve a wide range of purposes: from faster access to personalized services through instant facial recognition, to tracking, profiling, and even unprecedented discrimination against individuals by their faces. Human extensions, functional complements, and deeper ways of knowing oneself, as well as such things as social networking avatars are often particularly attention grabbing. Undefined hybrid channels of communication also carry their own dangers. The digital world’s “penetration” into the human psyche is a fairly controversial field, and one that has been criticized by some scholars for good reason. In the context of these issues, the text discusses disruption in online communication (zoomer horror and zoomer humour), the digital “rebooting” of the deceased, and the appropriation of identities of “hacked” living people. Using the concepts of surveillance capitalism and dark media, and drawing on concrete examples from 2018–2022, this text demonstrates how, with the constant development of innovation, deception and even serious crimes through falsification and the creation of vague (semi)digital agents by artificial intelligence (AI) may pose more challenges over time. Keywords: hybrid ICT, dark media, horror films, zoomer horror, zoomer jokes, communicating with the dead, vaguebooking.