Knyga apie liūdną Eglės dalią

LTRecenzijos objektas – Leonardo Saukos sudarytos ir parengtos knygos "Eglė žalčių karalienė" pirmas tomas – "Lietuvių variantai", kurį 2007 m. išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Anot recenzijos autorės, "Eglė žalčių karalienė", galima sakyti, tapo jau savotišku lietuvių tautos dvasios, pasaulėžiūros simboliu. Ji ne tiktai įtraukta į įvairias mokyklines chrestomatijas, bet kaip lietuvių folkloro pavyzdys verčiama ir į užsienio kalbas. Iš žodinės tradicijos perėjusi į knygų puslapius, ši pasaka savo kelią tęsė toliau: atgijo mene, prabilo iš televizoriaus ekrano. Į pirmąją "Eglės žalčiu karalienės" keturtomio knygą sudėti lietuviškieji pasakos variantai. Lietuviu pasakojamosios tautosakos kataloge, anot recenzijos autorės, nurodyta, kad užrašyta 121 lietuvių pasakos variantas (kartu su kontaminacijomis), bet čia pateikiami 182 tekstai. Recenzijos autorė aptaria knygos struktūrą, atskirus pasakos variantus. Ji teigia, kad skaitydamas į pirmąjį tomą sudėtus kūrinius, net ir gerai pasakas išmanantis folkloristas patirs netikėtumų ar padarys tam tikrų atradimų. Taip pat recenzijos autorė atkreipia dėmesį į dainuojamųjų intarpų pristatymą leidinyje. Jie pateikiami su natomis, todėl galima susipažinti su jų melodijos ypatumais. Vienintelis dalykas, kurio knygoje recenzijos autorė pasigenda – pasakų, papasakotų paprastų žmonių, įrašų.

ENThe object of the review is the first volume, Lietuvių variantai (en. Lithuanian Versions), of the book Eglė žalčių karalienė (en. Eglė the Queen of Serpents) prepared by Leonardas Sauka and issued by the Institute of Lithuanian Literature and Folklore in 2007. According to the reviewer, Eglė žalčių karalienė has already become a kind of a symbol of Lithuanian national spirit and worldview. It is not only included into various school reading books, but also translated into foreign languages as an example of Lithuanian folklore. This fairytale transferred from verbal tradition onto book pages, continued its way further: was revived in arts, spoke from the TV screens. The first book of four volumes of Eglė žalčių karalienė includes Lithuanian versions of this fairytale. According to the reviewer, the Catalogue of Lithuanian narrative folklore indicates that in total 121 version of the fairytale is recorded (including contaminations), however 182 texts are provided herein. Reviewer discusses structure of the book, and individual variations of the fairytale. She argues that reading the works included in the first volume, even a folklorist well-versed in fairytales will face some surprises or make some discoveries. The review author also draws attention to the singing inserts offered in the publication. They are presented with notes to know their tunes. The only thing the book lacks, as the review author regrets, is tales told by ordinary people.